Ar įveikiamas filosofinis pesimizmas?
Santrauka
Straipsnyje nagrinėjamas filosofinis pesimizmas, kuris siejamas su Schopenhauerio vardu. Pasak filosofo, individas kaip baigtinė būtybė jaučiasi niekingas erdvės ir laiko begalybėje. Teigiama, kad šio požiūrio ištakos slypi Platono idėjų teorijoje. Autoriaus nuomone, pats Schopenhaueris nurodo pesimizmo įveikos kelią – poetinę savineigą. Straipsnyje šios mintys plėtojamos remiantis fenomenologija ir egzistenciniu mąstymu. Fenomenologijoje savojo „aš“ suskliaudimas siejamas su nukreiptumu į atvirą gyvenamą pasaulį. Egzistencijos filosofijoje būties myriop atpažinimas kartu atveria gyvenimo horizontą, nuolat kūrybiškai plečiamą. The article discusses the philosophical pessimism. According to Schopenhauer, the individual as a final creature feels himself as nothing in the infinity of space and time. The author supposes that the source of this approach is Plato’s theory of ideas. Schopenhauer points out a way how to get over the pessimism. This one is the poetical way. This idea is developed in the article with the help of phenomenology and existentialism. In phenomenology the intentionality directed to the open life world is very important. In existentialism being to the death opens as well the living horizon. This way presupposes of thinking a dynamic life world that is created of the human.