Pakrančių augalijos įtaka reguliuotų upelių vandens kokybei

Abstract

Straipsnyje pateikti Vakarų Lietuvos upių (Šešuvies ir Alsos) pasklidosios taršos mažinimo priemonių įtakos vandens kokybei tyrimai. Šiltuoju metų laiku vykstant augalų fotosintezei nitratų koncentracijos neviršijo didžiausio leistino kiekio, vertinant pagal upių ekologinės būklės klasės ribinę reikšmę (NO3 = 10,0 mg l–1). Reguliuotoje Šešuvies upės tyrimų atkarpoje rasta 12 skirtingų rūšių sumedėjusios augali-jos, iš jų 7 medžių ir 5 krūmų. Bendras sumedėjusios augalijos rūšių dažnis Šešuvies upės šlaituose siekia 75 %. Bendras augalijos tankis T = 5,62 ± 0,25 vnt. m–2. Medžių tankis TM = 3,43 ± 0,25 vnt. m–2, krūmų – TK = 2,01 ± 0,40 vnt. m–2. Alsos upės šlaituose sumedėju-sios augalijos nebuvo rasta. Čia vyrauja žolinė augalija. Šešuvies upės reguliuoto ruožo, apaugusio žoline ir sumedėjusia augalija, ir Alsos upės ruožo, apaugusio tik žoline augalija, ruožų pabaigoje nitratų koncentracijos patikimai (F=4,92 < F0,05 =4,38) sumažėjo. Esminio nitratų koncentracijų sumažėjimo skirtumo tarp Šešuvies ir Alsos upių nerasta. Tiek sumedėjusi, tiek žolinė augalija turėjo vienodos įtakos savaiminio vandens apsivalymo procesui. Šešuvies upės pakrantės apsaugos juostos plotis šalia ariamosios žemės 0,97±0,12 m, Al-sos – 0,69±0,20 m. Analizės rezultatai (F = 22,27 > F0,05 = 3,98) rodo, kad pakrančių apsau-gos juostų pločiai iš esmės skiriasi atsižvelgiant į šalia apsaugos juostos esamą žemėnaudą.

This paper presents the investigation of the impact of the means for minimizing scattered pollution on the quality of water in regula-ted rivers (the Šešuvis and the Alsa) of West Lithuania. During the warm period of the year when the photosynthesis of the plants ta-kes place, the concentration of nitrates did not exceed the maximum allowable quantity which according to the class marginal value of the river ecological state is NO3 = 10 mg l–1. In the regulated segment of the river Šešuvis 12 various species of woody vegetation were found, including 7 wood species and 5 bush species. The total rate of woody vegetation species on the slopes of the Šešuvis river reached 75 %. The total density of vegeta-tion was T = 5.62 ± 0.25 units per m–2. The density of woods was TM = 3.43 ± 0.25 units per m–2, and the density of brushes was TK = 2.01 ± 0.40 units per m–2. No woody vegetation was found on the slopes of the river Alsa. Here the grassy vegetation prevailed. Concentration of nitrates decreased significantly (F=4.92 < F0.05 =4.38) in the regulated section of the river Šešuvis, where the grassy and woody vegetation prevailed, and in the section of the river Alsa, where only grassy vegetation was found. No substantial changes in reduction of nitrates concentration in the rivers Šešuvis and Alsa were found. Both woody and grassy vegetation had the same impact on the natural process of water cleaning. The width of the riparian buffer strip of the Šešuvis river near arable land was 0.97±0.12 m, and of the Alsa river is 0,69±0,20 m. The results of analysis (F = 22.27 > F0.05 = 3.98) revealed that the width of the buffer strip differed essentially in respect to the arable land nearby.