L. Wittgensteino psichologijos filosofija: aspekto matymas

Abstract

Tai antrasis iš trijų straipsnių ciklo, skirto aptarti Wittgensteino pastabas apie psichologijos filosofiją. Šiame straipsnyje, remiantis ir Wittgensteino filosofijos tyrinėtojų įžvalgomis, parodoma, kaip – atsispiriant nuo geštaltpsichologijos kritikos, aptartos pirmajame straipsnyje, – pereinama prie tiesioginės, hipoteze ar teo- rija nemedijuotos reikšmės patirties idėjos. aptariamos vitgenšteiniškosios aspekto matymo ir aklumo as- pektui sampratos, matymo ir interpretavimo skirtis bei parodoma, kad geštaltpsichologiniai arba jiems gi- miningi aiškinimai stokoja tiesioginės reikšmės patirties esminės galios. Šiai stokai Wittgensteinas priešina „save rodančią“ kalbos žaidimų logiką.

This is the second of a series of three articles dedication to a discussion of Wittgenstein’s philosophy of psychology. Based on insights of Wittgensteinian scholars, it demonstrates how – starting with a critique of gestaltpsychology which was discussed in the first article – one arrives at the idea of a direct experience unmediated by hypothesis or theory. The article discusses the Wittgensteinian notions of seeing aspects and aspect blindness, the distinction between seeing and interpreting and demonstrates the gestalpsychological explanations or those akin to them lack the essential power to experience meaning directly. To this lack Wittgenstein opposed the “self-showing” logic of language games.