Miesto architektūros savitumas kaip architektūros ir visuomenės sąveikos rezultatas
Santrauka
Laikantis demokratinės visuomenės vystymosi principų, žmogiškasis veiksnys daro lemiamą įtaką miestų architektūros formavimuisi. Nuo šio veiksnio vertinimo kriterijų bei taikomos metodologijos, turimos informacijos, taip pat ir nuo požiūrio į šią reiškinį priklauso ne tik visuomenės aktyvumas kuriant savo gyvenamąją aplinką, bet ir jos kuriamos aplinkos, būdingos vienai ar kitai kultūrai, įtaka žmogui. Tai, kas tam tikru laiku traktuojama kaip menkavertis naujadaras, po kurio laiko tampa vertybe ar vietovės savitumo formantu, tapatumo ir atpažinimo bei pasididžiavimo ženklu. Taigi straipsnio tikslas – apibendrinti visuomenės dalyvavimo miestų architektūros formavimo procese aspektus, įvertinti, kaip Lietuvoje urbanistinio planavimo tikslai ir rezultatai atitinka visuomenės interesus, kaip ji – visuomenė, planavimo proceso dalyvė – gali daryti įtaką miestų raidai, jos gebėjimą išgirsti kitų planavimo proceso dalyvių nuomonę, vertinant bendruomenių elgsenos pilietiškumą, t.y. ar jos nori ir gali dalyvauti sprendimų, formuojant miestų architektūrą, priėmimo procese, t. y. ar jos realizuoja savo konstitucinę teisę daryti įtaką tiems sprendiniams. Ir ar ši problema – planavimo dokumentų rengimo organizatorių, jų rengėjų bei visuomenės dalyvavimo (public participation) urbanistinio planavimo procese dialogų formų paieška – yra tik mums, lietuviams, būdinga. Atskleidžiami vidiniai teritorijų socialinių grupių tarpusavio ryšiai, jų įtaka šiandienos miestų architektūrai. Autorius rėmėsi praktine patirtimi, stebėjimais, tyrimais bei archyvinės medžiagos analize. Statistiniai duomenys ir interviu metodu gauti apklausos rezultatai leido suformuluoti išvadas apie visuomenės aktyvumo svarbą formuojant miestų architektūrinę aplinką, jos įtakos urbanistiniams raidos procesams Lietuvoje mastą. On the basis of democratic society development principles, the origin of the effect of different social groups on the territory development process, its historic sources, professional and emotional relationship with aesthetic city image formation, urban process development are discussed in the paper. Economic, social, political and other informal effect (IfE) consequences in urban development are analysed. Internal social relationship of modes of living in urbanized territories, effects of development planning on the above-mentioned processes are revealed. The paper is based on the author’s practical experience, observations and analysis of archives. Statistical data used, answers received through interviews enabled us to draw objective conclusions about the influence of non-governmental public organisations (NGO) on urban development processes in Lithuania.