Rinkodaros programų optimizavimo metodinių prielaidų analizė

Abstract

Atlikta pastarojo dešimtmečio rinkodaros programų optimizavimo tyrimų analizė. Tyrėjų pasiūlyti šios paskirties metodai ir modeliai, juos taikant gauti eksperimentinio modeliavimo rezultatai, viena vertus, neatitinka šiandienės rinkodaros reikmių ir negali būti tiesiogiai panaudoti praktikoje, kita vertus, vertintini kaip reikšminga metodinė tyrimų plėtros bazė. Atsižvelgiant į atliktos analizės rezultatus parengtos problemos sisteminio sprendimo gairės, kurios konkretintos trijų modelių, reikalingų rinkodaros programos optimizavimo komplekso uždaviniams spręsti, specifikacijomis. Jos pateiktos esminę įtaką modelių turiniui ir kompozicijai turinčių veiksnių (praktikos reikalavimai, esamos metodinės prielaidos, taikomi sprendimo metodai) aspektu.

The analysis focuses on researches on optimisation of marketing programmes conducted over the last decade. On one hand, methods and models suggested by the researchers as well as results obtained by experimental modelling do not comply with contemporary marketing needs and therefore can hardly be used in practice. On the other hand, they are treated as a significant basis for the development of methodological research. Given the results of the analysis, the systemic guidelines were designed. The guidelines were concretised according to specifications based on three models required for marketing programme optimisation. The presentation of the specifications is based on fundamental determinants for the content and composition of models, which are as follow: practice requirements, existing methodological assumptions and methods for applied decisions.