Value of computerized inhibitory control test and blood tests in minimal hepatic encephalopathy diagnosis

Abstract

Background. Minimal hepatic encephalopathy (MHE) can be diagnosed by “paper-pencil” tests, computerised inhibitory control or critical flicker frequency tests, but for clinical practice more convenient methods of diagnosis are being searched. The aim of the study was to assess the value of inhibitory control test (ICT) and laboratory blood tests (leucocytes, platelets, hemoglobin, AST, ALT, ALP, GGT, bilirubin, albumin, SPA, INR, glucose, ammonia, IL-6) for MHE diagnosis. Materials and methods. 62 cirrhotic patients without overt hepatic encephalopathy were enrolled in the study. The control group consisted of 53 volunteers without chronic liver diseases. Routine laboratory tests, IL-6 of venous blood samples and ammonia of the capillary blood were extracted after overnight fasting. Ammonia was measured by the micro-diffusion method. IL-6 concentration was detected using the solid phase chemiluminescence immunometer analysis. At the same day all participants performed the PHES (Psychometric Hepatic Encephalopathy Score) battery and ICT under recommended diagnostic standards. Results. MHE was diagnosed in 44/71.0% out of 62 cirrhotic patients while 18/29.0% had no evidence of psychomotor or cognitive disturbances. There was not statistically significant difference in age, gender, education. Patients with MHE had statistically significant differences neither in leukocytes, platelets count nor in ALT, AST, ALP, GGT, IL-6, albumin, SPA, INR, bilirubin concentration in comparison with those without MHE. Patients with MHE perform ICT worse than those without MHE but the differences were not statistically significant. Conclusions. In our study ICT was not approved as a good diagnostic tool for MHE. The IL-6 concentration in the peripheral blood as well as routine biochemical tests seem not useful for MHE diagnosis in cirrhotic patients.

Minimaliai hepatinei encefalopatijai (MHE) nustatyti naudojami psichometriniai „popieriaus ir pieštuko“ testai, kompiuterizuotas inhibicinis kontrolės (IKT) ar kritinio mirgėjimo dažnio testai, tačiau nuolat ieškoma klinikiniame darbe lengviau pritaikomų diagnostikos metodų. Mūsų tyrimo tikslas – nustatyti IKT, rutininių kraujo rodiklių (leukocitų, trombocitų, hemoglobino, AST, ALT, ŠF, GGT, bilirubino, albuminų, SPA, INR, gliukozės), amoniako, IL-6 vertę diagnozuojant MHE. Tyrimo metodai. Į studiją įtraukti 62 ciroze sergantys pacientai, kuriems hepatinė encefalopatija nebuvo kliniškai išreikšta. Kontrolinę grupę sudarė 53 savanoriai, nesergantys lėtine kepenų liga. Nevalgiusiems pacientams buvo tirti rutininiai laboratoriniai kraujo tyrimai ir IL-6 veniniame kraujyje bei amoniakas kapiliariniame kraujyje. Amoniakas išmatuotas mikrodifuzijos metodu. IL-6 koncentracija tirta kietos fazės cheminės iliuminescencinės imunometrijos būdu. Tą pačią dieną studijos dalyviai atliko bakterijos testus PHES (Psychometric Hepatic Encephalopathy Score) ir IKT pagal rekomenduojamus diagnostikos standartus. Rezultatai. MHE diagnozuota 44/71,0 % iš 62 ciroze sergančių pacientų, o 18/29,0 % neturėjo psichomotorinių ar kognityvinių sutrikimų. Neradome statistiškai reikšmingų skirtumų nei pagal amžių, nei pagal išsilavinimą ar lytį tarp MHE sergančių ir nesergančių ligonių. Taip pat tarp šių grupių nebuvo statistiškai patikimų nei leukocitų, trombocitų skaičiaus, nei AST, ALT, ŠF, GGT, IL-6, albuminų, bilirubino koncentracijos, SPA, INR skirtumų. Pacientai, sergantys MHE, IKT atliko blogiau, bet statistiškai nereikšmingai. Išvados. Mūsų tyrimas nepatvirtino IKT kaip gero MHE diagnostikos būdo. IL-6, amoniakas, rutininiai laboratoriniai kraujo tyrimai taip pat nebuvo diagnostiškai vertingi nustatant MHE.