Mūšos upės baseino bendrojo azoto kaitos tendencijos

Abstract

Vandens kokybė priklauso nuo daugelio įvairiausių veiksnių. Tyrimams pasirinktas Lielupės upių baseinų rajonui (UBR) priklausantis Mūšos upės baseinas, kur didžiąją dalį sudaro ariamos žemės plotai. Siekiant nustatyti bendrojo azoto kaitos tendencijas, buvo pasinaudotas FYRIS matematinis modelis. Modeliavimas apima 1997-2010 metų laikotarpį. Atlikus kalibravimą, modelio efektyvumas siekė E = 0,41, o koreliacijos koeficientas r = 67. Modeliuotų ir stebėtų duomenų nesutapimą lėmė didelis duomenų išsibarstymas baseinuose. Modelio pagalba nustatyta, kad daugiausia azoto patenka iš ariamos žemės - net 97 %. O sulaikoma vidutiniškai visame Mūšos baseine tik 28 % azoto. Iš užstatytų teritorijų ir miestų patenka nedidelė dalis azoto - 2 %, o 1 % iš ganyklų.

Water quality depends on many different factors. For research of total nitrigen has been choisen river of Musa, where most of the land is used for agriculture. In order to determine the total nitrogen change trends were used Fyris mathematical model. Simulation includes the 1997-2010 year. After calibration, the model efficiency was E = 0.41 and the correlation coefficient r = 0,67. It was found that most of the nitrogen comes from arable land - 97%. The average retiantion of nitrogen is only 28%. From built and urban areas nitrogen comes are 2% and 1% of the nitrogen comes from pasture.