Daugiakriteriniai metodai ekonomikoje: teoriniai ir praktiniai aspektai

Abstract

Pastaruoju metu tiek ekonomikos teoriniams tyrimams, tiek praktinių uždavinių sprendimams vis plačiau taikomi daugiakriterinio vertinimo būdai (DVB), kurie pagal savo prigimtį yra gana universalūs. Tai reiškia, kad juos taikant galima kiekybiškai įvertinti bet kurį sudėtingą ekonominį reiškinį, išreikštądaugeliu rodiklių. Jie turi ir tą privalumą, kad į vieną apibendinamąjį rodiklį jungia tiek maksimizuojančius, tiek minimizuojančius įvairiomis dimensijomis išreikštus rodiklius, t.y. tokius, kuriems augant vienais atvejais nagrinėjamo reiškinio situacija gerėja, kitais - blogėja. Siekiant sumažinti atskirų daugiakriterinio vertinimo būdų (DVB) specifikos įtaką skaičiavimo rezultatams tikslinga nagrinėjamą reiškinį vertinti keliais būdais, o paskui nustatyti šių vertinimų vidurkį. Dėl to kyla tiek mokslinė, tiek praktinė problema - kokius daugiakriterinius metodus įtraukti į vieną "paketą".

In recent years, versatile multicriteria evaluation methods have been increasingly used in theoretical research and practical decision making. This means that any complicated phenomenon described by a set of criteria can be quantitively evaluated by these methods. These methods have the advantage that a single generalised indicator combines both maximizing and minimizing indicators, expressed by various dimensions, i.e. those who grow, in some cases the situation of phenomenon is getting better, in other cases-getting worse. Seeking to reduce the particular effects of various multicriteria evaluation methods on the calculation results, it is rational to estimate the considered object (or phenomenon) by using several methods and, then, to find the average estimate. Therefore, a theoretical as well as practical problem of selecting the appropriate multicriteria evaluation methods to be used as a "package" arises.