Lietuvos (Kuršių nerija) ir Vega salyno (Norvegija) paveldo objektų apsaugos patirties analizė

Abstract

Kuršių nerija (Lietuva) ir Vega salynas (Norvegija) į Pasaulio paveldo vietovių sąrašą įrašytos dėl savo išskirtinių kraštovaizdžių, kurie suformuoti ne be žmogaus įsikišimo. Tai, ką sukūrė gamta, žmogus ar gamta kartu su žmogumi, yra išskirtiniai kūriniai, kuriuos, kaip nustato šiuos procesus reglamentuojantys teisės aktai, nurodoma vadinti kultūros paveldo objektais. Kultūros paveldą būtina saugoti, eksponuoti, vertinti kaip mokslo ir pažinimo objektus. Lietuvoje ir Norvegijoje susiklosčiusios skirtingos sąlygos šių kūrinių identifikavimo, išsaugojimo ar globos srityse, tačiau abiejose šalyse pripažįstama, kad kultūros paveldo apsauga, perdavimas ateinančioms kartoms yra tos valstybės pareiga. Paveldo tvarkybos ir vystymo perspektyvos, keičiantis patirtimi, turi būti Lietuvos prioritetinė veiklos sritis.

The Curonian Spit (Lithuania) and Vega Archipelago (Norway) are objects on the UNESCO World Heritage List because of their special kind of landscapes that have been formed not without human intervention. Landscapes created by nature itself or with human help are exceptional works which, as determined by the legal acts in regulation of these processes, have to be referred to as objects of cultural heritage. The cultural heritage must be protected, exhibited and viewed as objects of science and cognition. Lithuania and Norway have different conditions formed for identification, conservation and protection of these works, but both countries have recognized that protection of cultural heritage, passing it on for future generations is the duty of the state. Prospects of heritage management and development, and exchange of experience should be the top priorities for action in Lithuania.