Bepiločių orlaivių integracija į kontroliuojamą ir nekontroliuojamą erdves

Abstract

Bepiločių orlaivių nauda paaiškėjo jau po Pirmojo pasaulinio karo, kai aviatoriai suprato, kad siunčiant pilotus žvalgybinėms misijoms, jie dažnai paliekami po atvira ugnimi. Kaip žinia, dažniausiai pradinis technologijų vystymasis prasideda karuose ir randa panaudojimą karinėje pramonėje. Ir vis dėlto karinės technologijos greitai ateina ir pas vartotoją ir galiausiai technologijoms plintant, jos pradeda integruotis į kasdieninį gyvenimą – taip atsitiko su bepiločiais orlaiviais. Jų integracija į kontroliuojamą ir nekontroliuojamą oro erdves kelia daug rūpesčių aviacijos specialistams, o pagrindinė integracijos užduotis yra bendrų saugių skrydžių standartų kūrimas pilotuojamiems ir nepilotuojamiems orlaiviams.

Unmanned aircraft benefit is already evident after the First World War, when aviators realized that by sending pilots on intelligence and surveillance missions, they are often left in the open fire. The primary development of almost all new technologies starts during wars and conflicts via the military industry. Only then the military technology comes to the average consumer and, finally, the technology is being more commonly used in everyday lives of people. The same is now happening with unmanned aircraft. Their integration into the controlled and uncontrolled airspace raises many concerns for aviation professionals, and the main task is to develop equal standards for manned and unmanned flights design standards for safe flight manned and unmanned aircraft.