Investment into infrastructure in the European Union: contemporary situation and new challenges

Abstract

On the exit from the crisis, countries Worldwide started to focus on massive investments in the infrastructure, what amounts to the biggest global build-out of physical economic assets in the history of man. In 2010, EU member states from their national budgets have spent in average 4.7% of GDP for the economic affairs, including financing of the infrastructural projects . This share, similar to other spending from the national budgets, has increased by 0.7 percentage points compared to the year 2002. Communication of the European Commission “A growth package for integrated European infrastructures” , of October 2011, presented the idea of establishment of the integrated European infrastructures, consisting of the multi-modal mobility network of Europe’s citizens and businesses need. It concentrates on those components of TEN-T with the highest European added value: cross border missing links, key bottlenecks and multi-modal nodes. The core network is to be in place by 31 December 2030 at the latest and will be financed through the Connecting Europe Facility. EU budgetary allocations for the development of infrastructures for 2014-2020 could account for 170 billion EUR and all together with Connecting Europe Facility would account for about 200 billion EUR. However, recently there is no clear figure how much money would come from the private sources for the infrastructure investment funds in the EU over 2014- 2020, it will be certainly a big portion, clearly above 50% from those 1-2 trillion EUR needed for the EU infrastructure investment over 2014-2020. Despite the planned allocations, the continuous increase of infrastructure investments is needed to close the infrastructure gap in the EU, which recently accounts for about 50% of EU GDP, although forecasted for 2014-2020 accounts for just to about 8-10 % of EU GDP.

Besibaigianti ekonomikos krizė Europos Sąjungoje (ES) išryškino didesnių investicijų į ES fizinės infrastruktūros plėtrą būtinumą, nes šiuo metu infrastruktūros investicijų trūkumas ES sudaro apie 50% jos bendro vidaus produkto. 2010 m. ES šalys narės ekonomikos plėtrai iš savo biudžþtų išleido vidutiniškai apie 4.7% BVP, t.t. ir infrastruktûros plėtrai. Ši dalis, palyginus su 2002 m. padidėjo 0.7 procentiniais punktais. 2011 m. spalio mėn. Europos Komisijos komunikatas “Europos integruotų infrastruktūrų augimo paketas” pristatė integruotų Europos infrastruktūrų sukūrimo idėją, susidedančią iš daugiamodalinių mobilumo tinklų, būtinų verslui ir piliečiams, kuris turi būti sukurtas iki 2030 m. gruodžio 31 d. , pasitelkiant Europos Jungčių Fondo (Connecting European Facility) lėšas. 2014-2020 m. laikotarpiu iš ES biudžeto infrastruktūros projektams gali būti skirta apie 200 milijardų EUR, t.t. ir iš struktūrinių fondų, Horizon 2020 programos ir pan. Šiuo metu dar nėra aišku kiek turės prisidėti privatus sektorius, bet tikėtina jog privačios lėšos ir fondai turės finansuoti daugiau nei 50 proc. neatidėliotino būtinumo ES lygio investicijų į infrastruktūros projektus, kurios 2014-2020 m. sudaro apie 1-2 trilijonus EUR. Nežiūrint didėjančių ES investicijų į infrastruktūros projektus, jų toli gražu nepakanka investicijų spragos užpildymui, nes geriausiu atveju 2014-2020 m. investicijos į infrastruktūros projektus ES tesieks 8-10% ES BVP.