Miesto studijos: tyrimo taktikos ir pilietinis aktyvumas

Abstract

Nors šiame numeryje klausimas apie alternatyvius tyrimo metodus ir žodynus, kurių paskirtis yra ne tik analitinė, bet ir pragmatinė (prisidedanti prie pokyčių), liko paraštėse, jo autorių nagrinėjamų temų spektras skatina formuluoti klausimą apie miesto studijų tyrėjo įsitraukimą į miesto erdvių formavimo procesus. Juk kaip ir kiti intelektualiniai „posūkiai“, kurie ištiko socialinius-humanitarinius mokslus, erdvinis posūkis (kurio kontekste ėmė formuotis tarpdalykinės miesto studijos) reiškia ne tik akademinių refleksijų objekto pakeitimą: jis lemia pačios tyrimo optikos bei pažinimo subjekto pozicijos transformaciją. Todėl metodologinis klausimas, kaip paversti miesto erdvę ne tik analizės objektu, bet mąstymo įrankiu, anksčiau ar vėliau paskatina miesto tyrėją svarstyti tradiciškai naudojamų tyrimo metodų ribas. Mąstymas apie erdvę neišvengiamai virsta kritine erdvine praktika , prisidedančia prie miesto aplinkos formavimo.