Kūrybos socialiniai aspektai

Abstract

Straipsnyje nagrinėjami kūrybos socialinės aplinkos, kūrėjo bei kūrybos visuomenės santykio klausimai. Plėtojamos tezės: 1) bet kokia kūryba suponuoja socialumą, tačiau ne atvirkščiai: ne bet kokia socialinė aplinka suponuoja kūrybą; 2) naujos meno krypties pradininkas ir išbaigėjas – du asimetriški socialine prasme poliai: pradininkas asocialus pirmtakų atžvilgiu, bet socialus savo pasekėjų atžvilgiu; išbaigėjas, atvirkščiai, asocialus epigonų ir pamėgdžiotojų atžvilgiu, bet socialus savo pirmtakų atžvilgiu; 3) kuo individas labiau iškilęs virš savo socialinio fono, tuo labiau tikėtina, kad jis – įžymus; 4) iškilumas (iškilimas) didina asocialumo riziką; 5) kūrybos visuomenės ugdymas pastatytas ant meno (su)vartojimo kortos.

The article deals with the questions of creation social environment, relationship between a creator and creative society. The theses have been developed as follows: 1) any creation presupposes sociability but not vice versa: not every social environment presupposes creation; 2) a pioneer and a refiner of new art direction are two asymmetric poles in the social sense: a pioneer is asocial regarding his (her) predecessors but social regarding his (her) followers; on the contrary, a refiner is asocial regarding his (her) epigones and imitators but social regarding his (her) predecessors; 3) the more outstanding is an individual over his (her) environment the more plausible is the fact that he (she) is famous; 4) outstandingness increases the risk of sociability; 5) education of creative society plays a card of art consuming.