Implementation of different unbundling options in electricity and gas sectors of the CEE EU member states
Abstract
The article analyses implementation of the Third Energy Package in the Central and Eastern European countries, members of the EU. The main focus is given to different unbundling options applied for the transmission of electricity and gas: full ownership unbundling, an independent system operator or an independent transmission operator. A general analysis of the scientific literature of the different unbundling options has not revealed serious advantages of the full ownership unbundling option, preferred by the European Commission, in comparison with more simple and less costly option for establishing an independent transmission operator. In the CEE region the countries took different approaches in unbundling electricity and gas companies: if in electricity ownership unbundling was a rather popular approach, in the gas sector only Lithuania has taken the strongest option of unbundling. Existence of a single (or dominant) supplier which in many cases had some shares in the national companies did not allow Governments from the CEE region to choose a more stringent option. Ownership unbundling has significantly increased the gas prices for the consumers in Lithuania: first of all, Gazprom upset with such an inflexible behaviour of the Lithuanian Government left the country with the highest prices in the region, and, second, unbundling and creation of new companies coupled with the reduced demand increased transmission tariffs by 13% and distribution tariffs even up to 30%. Lietuvos Vyriausybė nusprendė skaidyti vertikaliai integruotą gamtinių dujų įmonę „Lietuvos dujos“, taikydama visiško nuosavybės atskyrimo variantą. Privačios „Lietuvos dujos“ kompanijos pagrindiniai savininkai kritikavo tokį Vyriausybės pasirinkimą, pabrėždami, kad visiškas nuosavybės atskyrimas turės neigiamos įtakos stabiliam kompanijos darbui: tai atsilieps dujų tiekimo patikimumui, įmonės finansiniam pajėgumui vykdyti naujus infrastruktūros plėtros projektus ir rinkos plėtrai. Panašią nuomonę išreiškė ir žinomas mokslininkas Jonathanas Sternas, Oksfordo Energetikos studijų instituto direktorius, pareikšdamas, kad nuosavybės atskyrimas nieko nepakeis, kadangi Lietuva neturi alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, o dujų perdavimo tinklų nacionalizacija gali padidinti kainas galutiniams vartotojams, nes pagrindinių akcininkų nuostoliai turės būti kompensuoti. AB „Lietuvos dujos“ skaidymas nebuvo baigtas dar ir 2013 m., atskirtos perdavimo tinklų įmonės „Amber grid“ ir „Lietuvos dujos“ savininkai buvo tie patys. Tačiau dėl atskyrimo bei sumažėju sių poreikių dujų perdavimo tarifai nuo 2013 m. sausio 1 d. padidėjo 13 %, o dujų skirstymo tarifai įvairioms vartotojų grupėms išaugo nuo 20 iki 30 %.