Imties dydžio įtaka kibirkštinio uždegimo variklio,veikiančio biodujomis, vidutinio indikatorinio slėgio bei jo variacijos koeficiento tikslu

Abstract

Atliekant eksperimentinius bandymus rezultatų tikslumas yra vienas iš pagrindinių kriterijų. Nustatant ekologinius ir energetinius vidaus degimo variklio parametrus duomenų imčiai pasirenkamas tam tikras variklio ciklų skaičius, o stebimų parametrų reikšmės apskaičiuojamos išvedant aritmetinį vidurkį. Jei parinkta imtis yra nepakankama – sumažėja rezultatų tikslumas, o jei imtis perteklinė – padidėja duomenų apdorojimo laikas, surinkimo trukmė ir užimama vieta. Straipsnyje apžvelgiamos kitų tyrėjų naudojamos duomenų imtys ir nustatoma tiriamoji aibė, sudaryta iš 107 variklio ciklų. Bandymai atliekami pasirinkus kibirkštinio uždegimo vidaus degimo variklį HR 16DE, kuris buvo naudojamas Nissan Qashqai automobiliuose. Tiriami degalai – biodujos, kurių sudėtyje yra 60 % metano ir 40 % anglies dioksido, kaip atskaitos taškas naudojamas grynas metanas. Išmatavus variklio indikatorinį slėgį apskaičiuojamas vidutinis indikatorinis slėgis bei jo variacijos koeficientas ir procentinė paklaida, atsižvelgiant į imties dydį. Nustatomas minimalus imties dydis, kuris užtikrina ne didesnę nei 5 % vidutinio indikatorinio slėgio variacijos koeficiento paklaidą.

When conducting experimental tests, the accuracy of the results is one of the basic criteria. When determining the ecological and energy parameters of an internal combustion engine, a number of engine cycles are selected for the data sample, and the values of the observed parameters are calculated by deriving an arithmetic mean. If the selected sample is inadequate, the accuracy of the results is insufficient, and if the sample is redundant, the processing time, collection time and space taken up are increased. The paper reviews the data samples used by other researchers and identifies the set of 107 engine cycles. The tests are conducted using the HR 16DE spark ignition engine used in Nissan Qashqai. The test fuel is biogas containing 60% methane and 40% carbon dioxide, using pure methane as a reference. For all fuel mixtures measured engine indicator pressure and calculated the average indicator pressure and its coefficient of variation. Also depending on sample size calculated percentage error of indicator pressure coefficient of variation.