Naujos architektūros istorinėje aplinkoje estetinio vertinimo slenksčiai

Abstract

Estetinis meno objektų vertinimas neišvengiamai sietinas su skirtingai interpretuojama grožio sąvoka, kuri pataruoju metu kiek nuvertinama. Architektūros estetika susijusi su itin specifiniu, kitoms meno rūšims nebūdingu funkcionalumu ir naudingumu, todėl jos neužtenka fiksuoti vien tik keliais regimo vaizdo rakursais, ji patiriama ir nagrinėjama kompleksiškai. Vertinimo procese, kuris sietinas ir su grožio kategorija, svarius vaidmenis atlieka juslinis, emocinis, tapatumo, kontekstualumo, etiškumo kriterijai, užbaigiami intelektualiu apmąstymu. Šiame straipsnyje aptariami kai kurie naujos architektūros istorinėje aplinkoje estetinio vertinimo kriterijai, jų svarba pačiam objektui ir jo aplinkai.

In one way or another the aesthetic evaluation of art objects is related to the concept of beauty which as time goes by is interpreted in different terms. In recent times, however, the category of beauty has been marginalized. Nevertheless architecture is related to certain specifics such as usefulness and utility that are not very peculiar to other arts. Hence, it is experienced and discussed as a complex phenomenon. The process of evaluation that involves the issue of beauty also relates to emptions, identity, contextuality as well as to crtiteria of ethical and intellectual reflection. This article discusses certain aspects of architectural judgment taking into account architectural objects and their environment.