Aukščiausių dangoraižių pamatai ne visuomet būna giliausi
Abstract
Žmonės nuo žilos senovės mėgdavo gyventi gražiose, saugiose vietose ant kalvų, prie vandens, prie svarbių kelių, bet ne visada pagrindas, ant kurio jie statydavo savo namus, būdavo tvirtas ir patikimas. Ką daryti, kad didelėmis pastangomis ir su šviesiomis viltimis statytas būstas nesusmegtų į silpną gruntą, nepakryptų į kurį nors šoną, nesupleišėtų? Atsakymas buvo surastas: naudoti polius, gilinti juos iki stipraus pagrindo, o ant polių statyti šventovę, rūmus, tiltą ar kuklų, jaukų gyvenamąjį namą.