Analysis of Lithuanian gravel roads paving programme implementation in 1998–2005
Peržiūrėti/ Atidaryti
Data
2006Autorius
Skrinskas, Skirmantas
Domantas, Arvydas
Metaduomenys
Rodyti detalų aprašąSantrauka
The article presents the research based on economic feasibility evaluation of model KAMIS developed for paving* of gravel roads. The model is built for Lithuanian climatic, economic and technological conditions, but it could be adopted in other regions, especially regions with “freezing and thawing climates”. After 8 years of model application for appraisal of Lithuanian Gravel Roads Paving Programme it was estimated that consequences after the presented Lithuanian Gravel Roads Conditions Research and KAMIS model application have accumulated 1,09 billion LTL (316 million €) gain for Lithuanian society. Conclusions and findings of the Analysis of Lithuanian Gravel Roads Paving Programme implementation from 1998 to 2005 are presented at the end of the article. Nuo 1998 m. iki 2005 m., remiantis KAMIS skaičiavimais, asfalto danga jau įrengta 1 632 km buvusių žvyrkelių. Tam tikslui investuoti 758 milijonai LTL, iš kurių tik 35 % lėšų paimti iš Lietuvos valstybės piniginių srautų. Nustatyta, kad Lietuvos žvyrkelių asfaltavimo programos grynoji dabartinė vertė (GDV) 2005 m. pabaigoje yra faktiškai 20 % didesnė nei teoriškai prognozuota ir lygi 1,09 milijardo LTL, o visos iki šiol įvykdytos Programos vidinė grąžos norma (VGN) yra 23 %. Pirmą kartą pristatomas KAMIS paradoksas skelbia, kad kuo didesnis naudos bei santaupų komponentų tikslumas bei jų vertinamų parametrų skaičius ekonomiškai tikslinguose projektuose, tuo didesnės yra GDV bei VGN reikšmės, gaunamos atlikus naudos (sąnaudų) analizę. Šis augimas gali būti nuolatinis ar šuoliškas, atsižvelgiant į tai, kada gaunami nauji moksliškai pagrįsti monetariniai įverčiai. Taip pat nustatyta, kad tradicinė investicinių projektų naudos (santaupų) analizė sparčiai augančioje ekonomikoje paprastai teikia joje užprogramuotą naudos nuvertinimo nuokrypį. Nepaisant pateiktų ekonominių vertinimų autoriai pripažįsta, kad žvyrkeliai yra šalies kultūrinio paveldo dalis ir neintensyvūs bei gražūs jų maršrutai ar „žiedinės trasos“ turi būti atrinkti ir išsaugoti dar pradiniuose Žvyrkelių asfaltavimo programos etapuose.