On connection between hard cosmic ray flux, atmospheric pressure variation and the leaps of cardiovascular diseases in Vilnius in 2002
Santrauka
Conclusions. It has been proved that HCRF variations can be used as an indirect indicator of geomagnetic field instability to predict the leaps in CVD in 1–3 days. The effeciency of prognosis was from 58 up to 73% in 2002. The correlation between the atmospheric pressure variations and the leaps in CVD was not found out. Darbo tikslas – ištirti ryšį tarp kietosios kosminės spinduliuotės srauto (KKSS), atmosferos slėgio svyravimų bei širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) paūmėjimo Vilniaus mieste 2002 metais. Medžiagos ir metodai. Prie Žemės paviršiaus KKSS buvo matuotas gama spektrometru su scintiliaciniu jutikliu. Kiekvienas bandymas truko 15 minučių. Atlikta 35000 bandymų rezultatų analizė, gauti rezultatai užregistruoti kompiuteriu. Išsamią meteorologinę informaciją pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Remiantis greitosios pagalbos iškvietimų skaičiumi, buvo atlikta įvairaus amžiaus žmonių ŠKL paūmėjimų analizė. Rezultatai. Norint atlikti KKSS, ŠKL ir atmosferos slėgio analizę, būtina parinkti atitinkamus empirinius kriterijus. Analizei pasirinkti 2002 m. rezultatai, kai Saulės aktyvumas buvo aukštas. KKSS svyravimų pagrindiniu kriterijumi pasiūlytas KKSS 200 impulsų ir daugiau mažėjimas per 4 valandas. Atmosferos slėgio pokyčio efektu laikomas jo mažėjimas nuo 4 hPa. Reikšmingas ŠKL paūmėjimas laikomas tuomet, kai vidutinė mėnesio reikšmė viršijama 10, 15, 20%. Koreliacija tarp minėtų parametrų buvo tiriama trijų parų laikotarpiu. ŠKL paūmėjimų prognozės efektyvumas pagal KKSS variacijas po 1–2 parų siekė 55–58%, o po 2–3 parų – 64–73%. Nerasta koreliacijos tarp minėtų parametrų ir atmosferos slėgio, nes prognostinis efektas sudarė 19–35 %. Dauguma paūmėjimų nustatyta pirmą savaitės pusę. Būta atvejų, kai KKSS svyravimai nesiekė empirinio kriterijaus, o ŠKL skaičius mažėjo. Tokios situacijos būdingos vasarai. Išvados. ŠKL paūmėjimų prognozei po 1–3 parų galima taikyti KKSS variacijų duomenis kaip geomagnetinio lauko nestabilumo netiesioginį indikatorių. 2002 m. prognozės efektyvumas buvo nuo 58 iki 73%. Nerasta koreliacijos tarp atmosferos slėgio variacijų ir ŠKL paūmėjimų.