Fotografinės tapatybės

Abstract

Straipsnyje sutelkiamas dėmesys į R. Barthes’o aprašytą fotografinį patyrimą, kurio kontekste artikuliuojama tapatybės problematika. Ji svarstoma tiek iš nuotraukų žiūrovo pozicijos, tiek iš pozicijos žmogaus, turinčio fotografavimo patirtį. Tuo būdu fotografijos atžvilgiu užimama dvejopa pozicija: tai ir į fotografiją įsižiūrintis subjektas, ir fotografuojančios akies modeliuojamas objektas. Tačiau šių pozicijų nužymimų situacijų įvairovėje kristalizuojasi trejopa „fotografinės tapatybės“ struktūra: 1) fotografuojamo žmogaus dinamiškas unikalumas, 2) jo somatinė išraiška, kuri nevalingai liudija šeimyninius panašumus bei atitinka konkrečiam laikotarpiui būdingus reprezentacijos kanonus, 3) pats atvaizdas, kurio tolimesnis funkcionavimas nėra kontroliuojamas.

The paper concentrates on R. Barthes’ texts on photographic experience, in the context of which the problem of identity is examined. The photographic experience is examined from the double perspective: from the position of the interpretive subject (of the connoisseur of photography) and as an object modeled by the photographic eye (the experience of being photographed). These two modes of photographic experience mark a wide diapason of situations in which the triple structure of “photographic identity” crystallizes: 1) the dynamic uniqueness, 2) the somatic experience of the uniqueness, which appears to demonstrate family likeness and corresponds to the representational canons of the concrete historical period, and 3) the image, the further interpretations and use of which could not be controlled.