Teranostinių nanodalelių pritaikymo galimybių onkologinių ligų diagnostikoje ir terapijoje tyrimas

Abstract

Pagrindiniai šiuolaikinio mokslo tikslai onkologijoje yra pagerinti ankstyvą vėžinių darinių diagnostiką bei padidinti gydymo selektyvumą. Pastaraisiais metais buvo tiriamos įvairių nanodalelių savybės ir galimybės pritaikyti medicinoje, ieškoma nanodalelių, kurios galėtų būti naudojamos ir kaip diagnostiniai žymekliai, ir kaip vaistai, aktyvuojami šviesos poveikio. Tokios dalelės, kurios atlieka diagnostinę ir terapinę funkcijas yra vadinamos teranostinėmis dalelėmis. Pristatymo metu bus aptartas dviejų skirtingų sistemų teranostinis poveikis vėžinėms ląstelėms. Aukso (Au) ir jaučio serumo albumino (JSA) nanoklasteriai – Au-JSA NK – ne vienerius metus yra tiriami kaip potencialūs vaistų nešikliai ar fotoliuminescuojantys žymekliai diagnostikai. Au-JSA NK pasižymi raudona fotoliuminescencija, tad yra patrauklus kaip vaizdinimo žymuo. Savo darbe pastebėjome, kad Au-JSA NK, švitinami 405 nm spinduliuote, generuoja aktyvias deguonies formas, kurios yra toksiškos vėžinėms ląstelėms. Tačiau 405 nm spinduliuotė nėra skvarbi audiniuose, tad tokios nanodalelės tinka tik paviršinių navikų teranostikai. Siekiant pagerinti nanodalelių sužadinimą gilesniuose audinių sluoksniuose, pradėti tyrimai su retųjų žemių metalais legiruotų apkonvertuojančiomis nanodalelėmis. Šios nanodalelės žadinamos 980 nm spinduliuote emituoja stiprią liuminescenciją tiek ultravioletinėje, tiek regimojoje, o žadinamos 806 nm spinduliuote, emituoja infraraudonoje srityje. Emisija iš ultravioletinės ir regimosios srities gali būti panaudojama įvairių fotovaistų sužadinimui lokaliai naviko viduje, tuo tarpu infraraudonoji emisija gali būti pritaikymą diagnostikai.