Urbanistikos metras, kurio darbų iki šiol dar tinkamai neįvertino Lietuva

Abstract

Baltijos šalims atgavus Nepriklausomybę, Latvijoje gyveno 59 proc., Estijoje – 66 proc., tuo tarpu Lietuvoje – net 83,5 proc. vietinių gyventojų. Bene kiekvienas lietuvis žino, kad Vilnius yra daug mažesnis už Rygą. Ir tai turi didžiulių privalumų. Bet turbūt tikrai ne visi žino, kad prie šių faktų reikšmingai prisidėjo ir VGTU architekto prof. Kazio Šešelgio pasiūlyta idėja – Lietuvos vieninga apgyvendinimo sistema. Šis miestų plėtros būdas iš esmės nulėmė Lietuvos etninę sudėtį ir nedidelius aštuonis Lietuvos miestus pavertė turtingais, gyvais pramonės ir kultūros rajonais. Prieš 50 metų prof. K. Šešelgio pasiūlytas Lietuvos urbanizacijos kelias buvo ne tik tam metui racionalus sprendimas, bet ir toliaregiška strategija.

Perhaps every Lithuanian knows that Vilnius is much smaller than the large industrial cities of Riga and Tallinn. In addition, it has enormous advantages. Not everyone knows that the idea of integral system of accommodation, proposed by VGTU architect Kazys Šešelgis, has significantly contributed to it. In principal, this idea of urban development predetermined the ethnic composition in Lithuania, and turned small towns of Lithuania into rich and live industrial districts. This way of urbanization, proposed forty years ago by Professor K. Šešelgis, was not only the most rational decision of that time, but also a forward-looking strategy. After the re-establishment of the independence of the Baltic countries, fifty-nine per cent of the population in Latvia and sixty-six per cent of the population in Estonia were native inhabitants, while in Lithuania the Lithuanians made up even eighty-three and a half per cent.