Vietos valdžios skolos augimo analizė : teoriniai ir praktiniai aspektai

Abstract

Kai vietos valdžios išlaidos tampa didesnės nei pajamos, šį skirtumą valstybė dažniausiai būna priversta dengti skolintomis lėšomis. Dėl tokio skolinimosi atsiradę vietos valdžios įsiskolinimai ir kiti finansiniai įsipareigojimai valstybės vardu formuoja valstybės skolą. Šiuo metu ekonomistai laikosi nuostatos, kad valstybės skolinimasis yra neišvengiamas ir tikrai nesmerktinas ūkio plėtros reiškinys. Valstybės sektoriui skolinantis šalies viduje ir užsienyje, tarp šalių perskirstomi kapitalo ištekliai. Ekonomikos teorijoje teigiama, kad valstybės sektoriaus skolinimasis gali paskatinti ekonomikos augimą. Tačiau visada yra rizika, kad dėl per didelio naudojimosi kreditais, ypač užsienio, gali atsirasti tokių skolos tvarkymo poreikių, kurie bus nepakeliami šalies biudžetui, ir tai apsunkins ekonomikos plėtrą. Valdant valstybės skolą visada reikia balansuoti tarp rizikos (pvz., palūkanų normos, valiutų kurso kitimo, refinansavimo), kurią norima prisiimti, ir skolinimosi išlaidų. Šalies skolinimasis yra socialinės ekonominės politikos įrankis. vyriausybės skolinimosi poreikis - tai per biudžetinius metus susidariusi vyriausybės išlaidų suma, kurią numatoma finansuoti skolintomis lėšomis. Straipsnyje analizuojama vietos valdžios skola, jos struktūra ir dinamika, skolinimosi įtaka ekonomikai.

If the local government expenditures are greater than the income, the state is obliged to cover this difference with the borrowed funds. Such borrowings, resulting from local government debts and other states financial commitments create a state debt. Currently, the economists assume that state borrowing is inevitable and certainly not objetionable phenomenon of economical development.[...]