Gyventojų pajamų mokesčio įtaka savivaldybių pajamoms

Abstract

Straipsnyje yra analizuojama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio pokyčio įtaka savivaldybių biudžeto pajamoms bei šiam pokyčiui įtaką darantys veiksniai. Vertinama šios srities Lietuvos praktika, aptariamos taikomos metodinės nuostatos, apžvelgiama kitų valstybių praktinė patirtis ir teoriniai darbai. Gyventojų pajamų mokestis Europos valstybėse yra vienas iš pagrindinių mokesčių, tačiau atskirų šalių gyventojų pajamų apmokestinimo politiką lemia galiojanti gyventojų pajamų apmokestinimo sistema bei apmokestinimo politikos gairės, kurias apibrėžia kiekviena šalis. Tyrimo metu nustatyta, kad gyventojų pajamų mokesčio surinkimo suma didėja kiekvienais metais (2009 m. – 2,411 mln. Lt, o 2013 m. – 3,723 mln. Lt.). Atlikta analizė parodė, kad gyventojų pajamų mokesčio surinkimui įtaką daro vidutinis darbo užmokestis (koreliacijos koeficientas – 0,72), dirbančiųjų skaičius (koreliacijos koeficientas – 0,87) ir neapmokestinamosios mokestinės pajamos (koreliacijos – 0,72).

The article analyzes the impact of Lithuanian Republic personal income tax changes on municipality budget and the factors influencing that change. This area of Lithuanian practice is evaluated, applied methodical positions are discussed, an overview of other countries’ practical experience and theoretical work is presented. Personal income tax in European countries is one of the main taxes, but the existing framework of personal income tax and the taxation policies, as defined in each country, influence the policy of personal income tax in various European countries. The study showed that the total amount of collected personal income taxes increases each year (2009 – 2,411 millions Lt., in 2013 – 3,723 millions Lt.). The analysis showed that the personal income tax collection is influenced by the average wage (correlation coefficient – 0.72), number of employees (correlation coefficient – 0.87) and tax-exempt income (ratio or correlation – 0.72).