Pacientų įtraukties įrankiai sveikatos priežiūros kokybei gerinti: literatūros apžvalga
Data
2021Autorius
Ažukaitis, Karolis
Černovas, Andrejus
Jankauskienė, Augustina
Puronaitė, Roma
Trinkūnas, Justas
Vaitkevičienė, Goda Elizabeta
Jankauskienė, Danguolė
Metaduomenys
Rodyti detalų aprašąSantrauka
Tikslas – pateikti apibendrintą informaciją apie bendrinius (generinius) pacientų įtraukties (pacientų praneštų sveikatos baigčių ir patirčių) įrankius, jų tipus ir turinį, metodologinius jų kūrimo, naudojimo ir vertinimo aspektus, atsižvelgiant į ypatingas sveikatos priežiūros grandis, bei jų naudojimo ir integracijos sukuriamą vertę sveikatos priežiūros kokybei gerinti. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta literatūros apžvalgų analizė. Mokslo publikacijų paieška vykdyta „PubMed“ duomenų bazėje, naudojant įvairius su pacientų įtraukties įrankiais sietinus raktažodžius, loginių ir raktinių žodžių vietos publikacijoje operatorių bei medicinos terminų rinkinius. Paieškos rezultatai peržiūrėti ir straipsniai atrinkti dviejų autorių, vertinta jų atitiktis apžvalgos tikslams pagal numatytus kriterijus. Į galutinę analizę įtrauktos 79 ir 62 publikacijos. Rezultatai ir apibendrinimas. Išskirtos šios pacientų įtraukties įrankių apžvalgų teminės sritys: klasifikacija ir turinys; kūrimas ir psichometrinės savybės; pragmatiniai taikymo ir vertinimo ypatumai; naudojimo atskirose sveikatos priežiūros grandyse ypatumai; taikymas sveikatos priežiūros kokybei gerinti; integracijos į sveikatos priežiūros sistemą prielaidos ir kliūtys. Atliktos apžvalgos rezultatai atskleidė, kad sparčiai auga susidomėjimas pacientų įtraukties įrankių naudojimu sveikatos priežiūroje, o įtraukties įrankių, besiskiriančių turiniu, specifiškumu tam tikroje populiacijoje ir matavimo metodikomis, yra daug. Ypatingas dėmesys skirtinas psichometriniam įtraukties įrankių patikimumui, praktinio naudojimo patogumui ir naštai respondentams bei sveikatos priežiūros darbuotojams. Dėl technologinės pažangos populiarėja su elektroninių įtraukties įrankių naudojimu susiję sprendimai. Visgi pacientų įtraukties įrankiai nėra universalūs ir turėtų būti pritaikomi pagal numatomus naudojimo tikslus bei atitinkamos sveikatos priežiūros grandies ypatumus. Pateikiama daugybė potencialių įtraukties įrankių naudojimo sveikatos priežiūros kokybei gerinti privalumų, tačiau realus jų naudojimo poveikis išlieka neaiškus dėl iššūkių, susijusių su šių įrankių integracija į kasdienę klinikinę praktiką ir egzistuojančias sveikatos priežiūros sistemas. Apžvalgoje pateikiama apibendrinta informacija apie skirtingus pacientų įtraukties įrankių turinio, kūrimo, psichometrinio vertinimo, taikymo ir integravimo įvairiais sveikatos priežiūros lygmenimis ypatumus, kurie gali pasitarnauti šių įrankių iniciatyvų plėtrai Lietuvoje. Aim of the studyto provide an overview of tools for patient engagement and patient-reported measures (patient-reported outcomes and experiences) types, content and methodological development, aspects of their application and interpretation taking into account different healthcare services, and their use and integration to improve the healthcare quality.Materials and methods. A review of literature reviews was conducted. The literature search was performed in the PubMed database using keywords related to patient engagement and patient-reported measures, sets of keyword location in the publication, logical operators, and medical subjects headings. The search results were reviewed by two authors and the publications were selected based on the compliance with review objectives according to predefined criteria. In the final analysis were included 79 PROM and 62 PREM publications. Results and summary.The following domains of patient engagement and patient-reported measures were identified: classification and content; development and psychometric properties; pragmatic features of application and evaluation; peculiarities of use in different healthcare services; use for healthcare quality improvement; facilitators and barriers for integration into the healthcare system. Literature search showed rapidly growing interest in the use of patient-reported measures, as well as a large number of different instruments that differ in their content, population specificity, and measurement methods. Psychometric reliability, convenience to use, and burden to responders and healthcare professionals are important aspects to consider and computer-adaptive instruments are gaining popularity. However, patient-reported measures are not universal and should be individualized to the intended goals and relevant characteristics of healthcare services. Many potential benefits of using instruments to improve the quality of healthcare are identified, although the actual impact of their use remains unclear and needs further investigation. The review provides an overview on content, development, psychometric evaluation, application, and integration of patient-reported measures at different levels of healthcare, that may contribute to the development of patient engagement and patient-reported measures in Lithuania.