Netiesinės ir impulsinės automatinio valdymo sistemos

Abstract

Metodinė priemonė skirta "Automatikos” specialybės studentams. Tai "Automatinio valdymo teorijos” dalis, apimanti netiesinių ir impulsinių automatinio valdymo sistemų (AVS) teoriją (modulis ELAU - 511). Visos realios AVS yra netiesinės. Sistemų, turinčių savo sudėtyje grandis su neesminiais netiesiškumais, tyrimą galima suprastinti, nagrinėjant mažus parametrų pokyčius nuo nusistovėjusios reikšmės. Taip sistema linearizuojama, ir jai taikomi visi tiesinių sistemų analizės ir sintezės metodai. Šioje dalyje nagrinėjami netiesinių sistemų su grandimis, pasižyminčiomis iš esmės netiesinėmis charakteristikomis, tyrimo principai: harmoninė linearizacija, fazinės plokštumos metodais, taip pat sistemų stabilumas ir autovirpesiai. Impulsinę AVS galima įsivaizduoti kaip tolydinę, kurioje impulsinis elementas periodiškai pertraukia pagrindinį reguliavimo kontūrą. Tai sistemos, kuriose vienu valdymo įtaisu valdomi keli objektai, cikliškai prijungiant objektus prie valdymo įtaiso. Laiko tarpas tarp dviejų impulsų, siunčiamų tam pačiam objektui, naudojamas ryšiui su kitais objektais (diskretinių signalų forma) palaikyti. Tokia vienu valdymo įtaisu valdoma visų objektų sistema yra daug paprastesnė, negu tuo atveju, kai kiekvienam objektui naudojamas atskiras reguliatorius. Metodiniame leidinyje bus nagrinėjami pagrindiniai impulsinių sistemų analizės ir sintezės metodai: sistemų aprašymas skirtuminėmis lygtimis, diskretinis z - pakeitimas, sistemų stabilumas ir koregavimas.