Kraštovaizdis: nepažinus, kontempliatyvus, pilnas judesio

Abstract

Šiame žurnalo numeryje dalijamės naujais tekstais, išverstais kraštovaizdžio architektūros (VILNIUS TECH) studentų. Čia už sodo ribų išplečiama pati „kraštovaizdžio“ sąvoka, skleidžiasi jo projektavimo ir tyrinėjimo kompleksiškumas, o stabilią horizonto liniją supurto choreografiškas žvilgsnis. Skirtingų tekstų autorių – praktikuojančių kraštovaizdžio architektų – sukurti tekstai yra knygos „Kraštovaizdis +“ dalis. Knygoje eskiziškuose tekstuose nagrinėjami 100 žodžių, nusakančių kraštovaizdį ir su juo susijusias koncepcijas. Skaitytojams pateikiami trys tekstai skaitomi paeiliui suveikia kaip triptikas: pradžioje nupasakojamas kraštovaizdžio nepažinumas dėl atstumo, kuris yra kraštovaizdžio, kaip termino, sąlyga; tuomet pasineriame į kraštovaizdžio teikiamą kontempliaciją, o trečiajame tekste nepasiekiamame ir kontempliatyviame kraštovaizdyje atsiskleidžia čia vykstantis nuolatinis aplinkos „šokis“.