Tvariosios maisto sistemos plėtra Europos Sąjungos ilgalaikės kaimo vizijos kontekste

Abstract

Disertacijoje nagrinėjamos tvariosios maisto sistemos plėtros problemos Europos Sąjungos (toliau – ES) ilgalaikės kaimo vizijos kontekste, atsižvelgiant į Lietuvos atvejus. Tyrimo objektas – Lietuvos maisto sistemos tvarumo dimensijos: ekonominė, socialinė ir aplinkos. Šios dimensijos analizuojamos, remiantis tokiais indikatoriais kaip: tiekimo grandinių gyvybingumas (angl. Supply Chains Viability, toliau – SCV) (ekonominė dimensija), lyčių lygybė (angl. Gender Equality, toliau – GE), kartų kaita (angl. Generational Change, toliau – GC) (socialinė dimensija), vandens pėdsakas ir maisto praradimai (angl. Food Waste, toliau – FW) (angl. Water Footprint, toliau – WF) (aplinkos dimensija). Tvariosios maisto sistemos plėtros aktualumą apibrėžia jos svarba aprū-pinant visuomenę prieinamu, saugiu ir sveiku maistu, jos įtaka aplinkai ir kaimo vietovių socialinei ekonominei struktūrai. Todėl, tvariosios maisto sistemos plėtra yra vienas iš ES ilgalaikės kaimo vietovių vizijos prioritetų, siekiant, kad ES kaimo vietovės būtų stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios. Pagrindinių tyrimo objektų analizė leidžia pasiūlyti sprendinius tvariosios maisto sistemos plėtrai užtikrinti. Disertacinio darbo tikslas – sukurti ir empiriškai aprobuoti metodiką, skirtą maisto sistemos tvarumui vertinti. Siūloma metodika ne tik įvertina maisto sistemos tvarumo aspektus, bet ir padeda skatinti tvariosios maisto sistemos plėtrą. Sukurta metodika gali būti pritaikyti finansinėms ir administracinėms intervencijoms, siekiant švelninti ar eliminuoti esamas tvariosios maisto sistemos plėtros problemas ir jų sukeliamus neigiamus efektus tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse. Disertaciniame darbe taikoma mišrioji metodika, jungianti apklausas, statistinę analizę, ekspertinius vertinimus, daugiakriterius sprendimų priėmimo metodus. Ši metodika leidžia sistemiškai ir išsamiai išnagrinėti tvariosios maisto sistemos plėtros problematiką ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu aspektais ir skirtingais valdymo lygmenimis. Daugiakriteris metodas paprastasis adityvusis svėrimas (angl. Simple Additive Weighting) su Monte Karlo simuliacija buvo taikomas maisto sistemos tvarumo ekonominei dimensijai vertinti.

The dissertation examines the problems of sustainable development of the food system in the context of the long-term vision of the countryside in the European Union (EU), considering the case of Lithuania. The object of the study is the sustainability dimensions of the Lithuanian food system: economic, social, and environmental. These dimensions are analyzed based on indicators, such as the viability (economic dimension) of supply chains, gender equality and generational change (social dimension), water footprint, and loss of misto (environmental dimension). The relevance of the sustainable development of the food system is defined by its importance in providing society with accessible, safe, and healthy food, its impact on the environment, and the socio-economic structure of rural areas. Therefore, developing a sustainable food system is one of the priorities of the EU’s long-term vision for rural areas, ensuring they are stronger, connected, resilient, and prosperous. The analysis of the main objects of research helps to offer solutions to ensure the development of a sustainable food system. The dissertation aims to develop and empirically approve a methodology for assessing the food system’s sustainability. The proposed methodology not only assesses the sustainability aspects of the food system but also helps to promote the development of a sustainable food system. The developed methodology can be applied to financial and administrative interventions to mitigate or eliminate the existing problems of sustainable development of the food system and the negative effects they cause in Lithuania and other EU countries. The dissertation applied a mixed methodology, combining surveys, statistical analysis, expert assessments, and multi-criteria decision-making methods. This methodology makes it possible to systematically and thoroughly examine the problems of sustainable development of the food system from an economic, social, and environmental point of view and at different levels of governance. The multi-criteria method of simple additive weighing (Simple Additive Weighting) with Monte Carlo simulation was used to assess the economic dimension of the food system’s sustainability.