A framework for assessing food loss and waste along the food supply chain: the case of Lithuania

Abstract

Food loss and waste (FLW) represents a global challenge with serious environmental, economic, and social implications. It contributes to inefficient use of resources, increased greenhouse gas emissions, and financial losses across the food supply chain (FSC), while also undermining efforts to achieve food security. To address this issue, the United Nations (UN) set Sustainable Development Goal 12.3, which aims to halve food waste at the retail and consumer level by 2030 and reduce food loss in production and supply chains. Achieving this goal requires a comprehensive assessment of FLW and systematic data collection across all stages of the FSC. This dissertation develops and applies a framework for assessing FLW across the key stages of the Lithuanian FSC. The framework clearly defines FLW, determines the scope of the assessment, and establishes a methodological approach for measuring and analysing FLW based on primary data collection using questionnaire-based surveys in primary production, the food industry, and retail trade, as well as food waste diaries in households. The application of the developed framework delivers the first comprehensive FLW estimates for primary production, the food industry, and households in Lithuania, while also providing more precise food waste estimates for retail trade than previously available. The results show that estimates of food loss in primary production vary substantially across products, ranging from 0.1% for milk to 20.1% for beets. Environmental factors and stringent consumer or buyer standards are the main contributors to crop losses, while diseases represent the main cause of livestock losses. The food industry generates an estimated 10.9 thousand tonnes of edible food loss annually, corresponding to approximately 4 kg per capita, mainly due to inefficiencies in processing operations and product non-compliance with commercial standards. Retail trade generates 36.4 thousand tonnes of food waste each year, equivalent to about 13 kg per capita, largely driven by product expiration and spoilage. Household food waste averages 74.5 kg of edible food per capita per year, with common causes including spoilage, over-preparation, and over-serving. The estimates generated in this research establish a baseline for FLW across the key stages of the Lithuanian FSC, enabling monitoring of changes and supporting more refined and comparable assessments over time. They also provide an empirical basis for formulating and evaluating measures aimed at reducing FLW.

Maisto nuotoliai ir atliekos yra pasaulinė problema. Prarandant ir iššvaistant maistą, neefektyviai panaudojami ištekliai, didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir finansiniai nuostoliai visoje maisto tiekimo grandinėje, taip pat ribojamos pastangos siekti maisto pakankamo užtikrinimo. Jungtinės Tautos yra nustačiusios Darnaus vystymosi tikslą 12.3, kuriuo iki 2030 m. siekiama per pusę sumažinti pasaulinį maisto švaistymą mažmeniniu ir vartotojų lygmeniu ir sumažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandinėse. Šiam tikslui įgyvendinti būtinas išsamus maisto nuostolių ir atliekų įvertinimas ir sistemingas duomenų rinkimas visuose maisto tiekimo grandinės etapuose. Šioje disertacijoje parengta ir pritaikyta maisto nuostolių ir atliekų vertinimo pagrindiniuose Lietuvos maisto tiekimo grandinės etapuose sistema. Vertinimo sistemoje aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma maisto nuostoliais ir atliekomis, nustatyta vertinimo apimtis ir pateikta metodika jiems kiekybiškai įvertinti ir analizuoti, pagrįsta pirminių duomenų rinkimu, naudojant anketines apklausas pirminėje gamyboje, maisto pramonėje ir mažmeninėje prekyboje bei maisto atliekų dienoraščius namų ūkiuose. Taikant parengtą vertinimo sistemą, pirmą kartą gauti išsamūs maisto nuostolių ir atliekų įverčiai Lietuvos žemės ūkyje, maisto pramonėje ir namų ūkiuose bei tikslesni nei anksčiau nustatyti maisto atliekų įverčiai mažmeninėje prekyboje. Rezultatai rodo, kad maisto nuostolių įverčiai pirminėje gamyboje labai skiriasi priklausomai nuo produktų – nuo mažiau kaip 1 proc. pienui iki 20,1 proc. burokėliams. Augalininkystėje nuostoliai daugiausia susidaro dėl aplinkos veiksnių ir griežtų vartotojų ar pirkėjų reikalavimų, o gyvulininkystėje gyvūnų dažniausiai netenkama dėl ligų. Maisto pramonėje kasmet prarandama 10,9 tūkst. tonų tinkamo žmonėms vartoti maisto, arba 4 kg vienam gyventojui per metus, daugiausia dėl problemų, susijusių su perdirbimo operacijomis, ir produktų neatitikties komerciniams standartams. Mažmeninėje prekyboje kasmet susidaro 36,4 tūkst. tonų maisto atliekų, arba 13 kg vienam gyventojui per metus, daugiausia dėl maisto pasibaigusio galiojimo termino ir sugedimo. Namų ūkiuose vidutiniškai per metus vienam gyventojui tenka 74,5 kg valgomo maisto atliekų, ir pagrindinės maisto švaistymo priežastys – maisto sugedimas ir per didelis paruošto bei patiekto maisto kiekis. Šiame tyrime gauti maisto nuostolių ir atliekų įverčiai pagrindiniuose Lietuvos maisto tiekimo grandinės etapuose nustato atskaitos tašką, taip sudarant galimybes stebėti pokyčius ir atlikti tikslesnius ir labiau palyginamus vertinimus, laikui bėgant. Be to, šie įverčiai suteikia empirinį pagrindą, rengiant ir vertinant priemones, skirtas maisto nuostoliams ir atliekoms mažinti.