Išmaniojo miesto susisiekimo sistemos infrastruktūros kompleksinis vertinimo modelis
Santrauka
Disertacijoje nagrinėjama išmaniojo miesto susisiekimo sistemos infrastruktūra. Disertacijos tikslas – nustačius išmaniosios miesto susisiekimo sistemos infrastruktūros kompleksinius vertinimo kriterijus, sudaryti hierarchinį vertinimo modelį, daugiakriteriais metodais palyginti miestų išmaniąsias susisiekimo sistemas. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriama problema, darbo aktualumas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aprašomi tyrimų objektas ir metodika, mokslinis darbo naujumas, praktinė darbo rezultatų reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pateikiamas autorės mokslinių publikacijų disertacijos tema sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikiama išmaniojo miesto analizė, komponentai ir charakteristikos, užsienio ir Lietuvos miestų raida bei išmaniosios susisiekimo sistemos infrastruktūros svarba išmaniajam miestui. Pateikiama išmaniosios susisiekimo sistemos infrastruktūros 2006–2021 metų literatūros apžvalga, rodiklių ir veiksnių analizė bei kooperacinės intelektinės transporto sistemos, suskirstytos pagal veiklas, skirtingų šalių apžvalga. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje parinkti išmaniosios susisiekimo sistemos infrastruktūros vertinimo veiksniai ir rodikliai, sudarytas hierarchinis išmaniosios susisiekimo sistemos infrastruktūros vertinimo modelis, parinkta tyrimų metodologija, pagal ekspertų apklausos rezultatus nustatytas veiksnių ir rodiklių bei integruotų rodiklių reikšmingumas. Pasirinkti daugiakriteriai metodai. Trečiajame skyriuje atliktas Lietuvos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Monrealio miestų daugiakriteris vertinimas SAW, COPRAS ir TOPSIS metodais bei gautų rezultatų jautrumo analizė pagal rodiklių reikšmingumą. Disertacijos tema paskelbti šeši moksliniai straipsniai: du – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į duomenų bazę „Clarivate Analytics Web of Science“, vie-nas – recenzuojamame mokslo žurnale, vienas – kitų tarptautinių duomenų bazių leidinyje, du – recenzuojamuose tarptautinių konferencijų straipsnių rinkiniuose. Disertacijos tema perskaityti du pranešimai tarptautinėse mokslinėse konferencijose. The dissertation examined the smart city transport system infrastructure. The aim of the dissertation is to determine the complex evaluation criteria of the smart urban mobility system infrastructure for the hierarchical evaluation model creation and to compare the urban smart mobility systems with MCDM methods. The dissertation consists of an introduction, three chapters, general conclusions, references and lists of the author's publications on the topic of the dissertation. The introductory chapter discusses the research problem, the relevance of the thesis describes the object of the thesis, formulates the aim and objectives of the thesis, describes the research methodology, the scientific novelty of the thesis, practical value of the research findings, defended statements. At the end of the introduction, there is a list of the author's scientific publications on the topic of the dissertation. The first chapter presents the analysis of a smart city, its components and characteristics, development in foreign and Lithuanian cities and the importance of a smart mobility system to a smart city. It provides an overview of the smart mobility system literature for 2006–2021, an analysis of indicators and factors, an overview of ITS in different countries. Conclusions are formulated and the tasks of the dissertation are specified at the end of the chapter. In the second chapter, the selection of factors and indicators for the evaluation of the smart mobility system infrastructure is performed, a hierarchical model for the evaluation of the smart mobility system infrastructure is developed, the research methodology is selected, the significance of factors and indicators also integrated indicators based on the results of the expert survey is determined. A selection of multi-criteria methods was made. In the third chapter, the multi-criteria evaluation of Vilnius, Kaunas, Klai-pėda and Montreal cities using SAW, COPRAS and TOPSIS methods was performed. The sensitivity analysis of the obtained results, depending on the significance of the indicators, was performed. Six scientific articles were published on the topic of the dissertation: two in scientific journals referenced in Clarivate Analytics Web of Science database, one in a periodical peer-reviewed scientific journal, one in a journal of other international databases, two in peer-reviewed international conferences proceedings. Research results were presented at two foreign international scientific conferences.