Žmogiškųjų išteklių valdymas ekstremaliose situacijose

Abstract

Disertacijoje nagrinėjamos žmogiškųjų išteklių valdymo ekstremaliose situacijose problemos bei pateikiamos priemonės, padedančios spręsti šias problemas. Pagrindinis tikslas – išanalizuoti žmogiškųjų išteklių valdymo, užstatytos aplinkos greito atsistatymo po katastrofų gyvavimo ciklo ir jo etapų kompleksiškumą, siekiant sukurti žmogiškųjų išteklių valdymo ekstremaliose situacijose modelį ir intelektinę sistemą, kuri paspartintų atsistatymą po katastrofų kiekviename etape, padėtų valdyti stresą ir mažintų su katastrofomis susijusias išlaidas. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai ir rezultatų apibendrinimas, literatūros sąrašas, autoriaus publikacijų sąrašas ir devyni priedai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autorės paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose. Pirmajame skyriuje išanalizuota pasaulinė patirtis katastrofų ir atsistatymo po jų valdymo užstatytos aplinkos srityje. Taip pat atlikta geriausios pasaulinės patirties intelektinių sprendimo paramos sistemų taikymo analizė. Išanalizuoti fiziologiniai parametrai, taikomi žmogiškųjų išteklių valdymui ekstremaliose situacijose. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame disertacijos skyriuje pateikiamas žmogiškųjų išteklių valdymo ekstremaliose situacijose koncepcinis modelis. Disertacijos tyrimo objekto daugiakriterei analizei atlikti siūloma taikyti daugiakriterės analizės ir matematinius metodus bei integruoti intelektines technologijas. Trečiajame skyriuje autorės sukurtas modelis ir daugiakriteriai metodai pritaikomi kuriant žmogiškųjų išteklių valdymo ekstremaliose situacijose sistemą, susidedančią iš keturių posistemių: fiziologinės rekomendacinės posistemės, skirtos vartotojo stresui po katastrofų valdyti; žmogiškųjų išteklių valdymo ekstremaliose situacijose teksto analitikos posistemės; rekomendacinio termometro, skirto matuoti pasiruošimą greitam atsistatymui po katastrofų; integruotų virtualių ir intelektinių technologijų posistemės. Pagrindiniai disertacijos rezultatai buvo publikuojami vienuolikoje mokslinių straipsnių: du – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Thomson Reuters ISI Web of Science sąrašą, vienas – recenzuojamame mokslo žurnale, keturi – recenzuojamuose tarptautinių konferencijų leidiniuose ir trys – recenzuojamuose Lietuvos konferencijų straipsnių rinkiniuose. Disertacijos tema perskaityti penki pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose.

The dissertation examines the issues related to the human resource management in emergency situations and introduces the measures helping to solve these issues. The prime aim is to analyse complexly a human resource management, built environment resilience management life cycle and its stages for the purpose of creating an effective Human Resource Management in Emergency Situations Model and Intelligent System. This would help in accelerating resilience in every stage, managing personal stress and reducing disaster-related losses. The dissertation consists of an Introduction, three Chapters, the Conclusions, References, List of Author’s Publications and nine Appendices. The introduction discusses the research problem and the research relevance, outlines the research object, states the research aim and objectives, overviews the research methodology and the original contribution of the research, presents the practical value of the research results, and lists the defended propositions. The introduction concludes with an overview of the author’s publications and conference presentations on the topic of this dissertation. Chapter 1 introduces best practice in the field of disaster and resilience management in the built environment. It also analyses disaster and resilience management life cycle ant its stages, reviews different intelligent decision support systems, and investigates researches on application of physiological parameters and their dependence on stress. The chapter ends with conclusions and the explicit objectives of the dissertation. Chapter 2 of the dissertation introduces the conceptual model of human resource management in emergency situations. To implement multiple criteria analysis of the research object the methods of multiple criteria analysis and mathematics are proposed. They should be integrated with intelligent technologies. In Chapter 3 the model developed by the author and the methods of multiple criteria analysis are adopted by developing the Intelligent Decision Support System for a Human Resource Management in Emergency Situations consisting of four subsystems: Physiological Advisory Subsystem to Analyse a User’s Post-Disaster Stress Management; Text Analytics Subsystem; Recommender Thermometer for Measuring the Preparedness for Resilience and Subsystem of Integrated Virtual and Intelligent Technologies. The main statements of the thesis were published in eleven scientific articles: two in journals listed in the Thomson Reuters ISI Web of Science, one in a peer-reviewed scientific journal, four in peer-reviewed conference proceedings referenced in the Thomson Reuters ISI database, and three in peer-reviewed conference proceedings in Lithuania. Five presentations were given on the topic of the dissertation at conferences in Lithuania and other countries.