Evaluation of knowledge management processes in higher education institutions
Santrauka
In the context of transformations, knowledge management appears to be an effective and efficient instrument for increasing sustainable organisational performance. Inappropriately formed knowledge strategies and selected knowledge management decisions might have destructive consequences for an organisation. Knowledge management can be analysed through a process-oriented approach that supports organisations in applying knowledge strategy for implementing a knowledge management cycle consisting of various knowledge management processes. Also, it can be viewed as a valuable instrument for evaluating a set of individual, organisational, and technological factors affecting the knowledge management cycle leading to improved organisational performance. Nevertheless, despite the potential benefits that can be realised by implementing the knowledge management cycle and the relatively significant number of studies pertaining to the knowledge management concept, there is a scarcity of research and a limited number of studies analysing how knowledge management processes can affect sustainable organisational performance in the higher education field, especially in such developing countries as Lebanon and Syria. The main purpose of this study was to develop and empirically approve a research model for evaluating knowledge management processes in higher education institutions operating in Lebanon and Syria that contribute to sustainable organisational performance. The research methods were scientific literature review, survey, expert evaluation, descriptive statistics, inferential statistics, and Partial Least Squares Structural Equation Modelling (PLS-SEM). The research model integrates individual (motivation, learning, and trust), organisational (motivation system, top management support, and organisational structure) and technological (ICT infrastructure and technologically-enabled social networks) factors influencing knowledge management rocesses (knowledge acquisition, storage, sharing, application, and creation), and assesses the influence of these processes on three indicators of sustainable organisational performance: innovation, quality and operational aspects. The findings revealed that the evaluation of individual, organisational and technological factors, specifically motivation, learning, trust, motivation system, top management support, organisational structure, ICT infrastructure, and technologically-enabled social networks, which are related to the knowledge management cycle involving five knowledge management processes (knowledge acquisition, storage, sharing, application, and creation), is significant to develop evaluation metrics for their consistent improvement, as well as the achievement of sustainable organisational performance in higher education institutions. Transformacijų kontekste žinių valdymas gali būti veiksminga priemonė tvariai organizacijos veiklai didinti. Netinkamai suformuotos žinių strategijos ir pasirinkti žinių valdymo sprendimai gali turėti destruktyvių pasekmių organizacijai. Žinių valdymas gali būti analizuojamas taikant procesinį požiūrį, kuris padeda organizacijoms taikyti žinių strategiją, įgyvendinant žinių valdymo ciklą, susidedantį iš įvairių žinių valdymo procesų. Taip pat tai gali būti traktuojama kaip vertinga priemonė vertinant individualius, organizacinius ir technologinius veiksnius, turinčius įtakos žinių valdymo ciklui, dėl kurio pagerėja organizacijos veikla. Nepaisant teikiamos naudos, kurią galima pasiekti įgyvendinus žinių valdymo ciklą ir didelio su žinių valymo praktika susijusių atliktų tyrimų skaičiaus, studijų, analizuojančių, kaip žinių valdymo procesai gali turėti įtakos tvarumui aukštojo mokslo srityje, ypač tokiose besivystančiose šalyse, kaip Libanas ir Sirija, yra labai mažai. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – sukurti ir empiriškai patikrinti tyrimo modelį, skirtą žinių valdymo procesams veikiančiose Libano ir Sirijos aukštojo mokslo institucijose įvertinti, darantiems poveikį tvariems organizacinės veiklos rezultatams. Tikslui pasiekti buvo taikyti tokie tyrimo metodai kaip mokslinės literatūros analizė, apklausa, ekspertinis vertinimas, aprašomoji statistika, indukcinė statistika ir PLS-SEM struktūrinių lygčių modeliavimo metodas. Tyrimo modelis integruoja individualius (motyvacija, mokymasis ir pasitikėjimas), organizacinius (motyvacijos sistema, aukščiausios vadovybės palaikymas ir organizacinė struktūra) ir technologinius (informacinių komunikacinių technologijų (IKT) infrastruktūra ir technologiškai įgalinti socialiniai tinklai) veiksnius, darančius įtaką žinių valdymo procesams (žinių įgijimas, saugojimas, dalijimasis, taikymas ir kūrimas), ir įvertina šių procesų įtaką trims tvarios organizacinės veiklos rodikliams: inovacijos, kokybė ir operatyviniai aspektai. Pagrindiniai tyrimų rezultatai parodė, kad vertinti individualūs, organizaciniai ir technologiniai veiksniai, ypač motyvacija, mokymasis, pasitikėjimas, motyvavimo sistema, aukščiausiosios vadovybės palaikymas, organizacinė struktūra, IKT infrastruktūra ir technologiškai įgalinti socialiniai tinklai, susiję su žinių valdymo ciklu, apimančiu penkis žinių valdymo procesus (žinių įgijimą, saugojimą, dalijimąsi, taikymą ir kūrimą), yra svarbūs tiek kuriant vertinimo parametrus ir nuosekliai juos tobulinant, tiek siekiant tvarios aukštojo mokslo institucijų organizacinės veiklos.