A System for Formalized Control of Personal Consumption Expenditure
Santrauka
Personal consumption expenditure (PCE) makes approximately 2/3 of the gross domes-tic product in Lithuania; therefore, efficiency of its control is of high importance for the country’s economy. Control of a household’s financial resources in general and especially the part intended for financing consumption is a complicated task because of the complex interrelations of decisions to be made with numerous factors of economic, social and cultural origin affecting them. Besides, they strongly depend on the personality of the consumer and his or her ability to harmonise needs with disposable re-sources. From the mathematical point of view, the allocation of resources to finance purchasing and the related decision-making are identical to multi-objective and multi-attribute optimisation tasks, which have to be performed in the household every time an elementary purchase is being planned. It is therefore important to perform the related decision-making based on objective criteria, free from the influence of the above-mentioned subjective factors. Even the latest resource management methods and tools available to households offer very limited possibilities in this regard; therefore, this study aims to contribute to the further development of them. The aim of this study is the development and theoretical justification of a formalized, quantitative criteria based system for the control of personal consumption expenditure on both, the elementary purchases and the aggregate countrywide monetary-flow levels, by employing a modified informal cooperation between households and commercial banks. Five objectives have been defined for the achievement of this aim. Methods used in this study comprise comparative, logical, systemic, and critical analysis methods; a synthesis of multidisciplinary approaches; a questionnaire-based survey; an expert evaluation; and elements from vector, matrix algebra, and differential mathematics. The thesis is composed of an Introduction, three chapters presenting findings of the research, Conclusions, a Reference list and the author’s publications. The problem in the study is analysed from the household and retail banking standpoints with a focus on consumption-related monetary flows at both the household and the aggregate countrywide levels. Research findings target both levels through: a) the developed principles of value decomposition enabling a quantitative evaluation of value components of purchased goods and constituting the base for methods and tools intended for planning and control of resources on the elementary purchases’ level; b) the general guidance system of consumption expenditure employing the above-mentioned principles and a specific economic and psychological education program of bank clients, seeking higher efficiency of resource management on both levels thus reflecting the common interests of households and retail banks; and c) the demonstration of payback potential encouraging the banks to invest into development of such a system and to expand informal cooperation with households. Findings of the research were published in seven papers and presented at seven scientific conferences, of which six were international. Namų ūkių (NŪ), arba asmeninio vartojimo išlaidų, suminiai finansiniai srautai sudaro apie 2/3 Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), todėl jų valdymo efektyvumas svarbus šalies ekonominei sistemai. Namų ūkių finansinių išteklių, ypač susijusių su vartojimu, valdymas yra sudėtingas dėl sąsajų su daugeliu ekonominių, socialinių, kultūrinių veiksnių, be to, sprendimai priklauso nuo asmeninių vartotojo savybių ir gebėjimo derinti poreikius su disponuojamais finansiniais ištekliais. Vertinant matematiniu požiūriu, finansinių išteklių skyrimas elementariam pirkiniui įsigyti yra tapatus daugiatikslio ir daugiakriterio optimizavimo uždaviniui, kurį namų ūkis privalo spręsti kiekvieno pirkinio atveju. Tokiomis aplinkybėmis svarbu, kad visi šie sprendimai remtųsi objektyviais kriterijais ir nepriklausytų nuo subjektyvaus jau minėtų veiksnių poveikio, tačiau netgi naujausi namų ūkiams skirti šių išteklių valdymo metodai bei priemonės šia prasme suteikia labai ribotas galimybes. Darbe atliktais tyrimais siekiama prisidėti prie šių galimybių plėtojimo ir padidinti bendrą informacinę erdvę, leidžiančią namų ūkiams geriau valdyti finansinius išteklius, o komerciniams bankams numatyti perspektyvias plėtros ir investavimo strategijas. Darbo tikslas – modifikuoto namų ūkių ir komercinių bankų bendradarbiavimo pagrindu suformuoti bei teoriškai pagrįsti asmeninio vartojimo išlaidų formalizuoto valdymo sistemą, grindžiamą kiekybiniais valdymo kriterijais ir aprėpiančią tiek ele-mentariųjų pirkinių, tiek visuminio vartojimo šalies mastu lygius. Tikslui pasiekti iškelti penki uždaviniai. Tyrimai atlikti naudojant lyginamosios, loginės, sisteminės, apibendrinimo, kritinės analizės metodus, tarpdisciplininių metodų sintezę, anketinę apklausą, ekspertinę analizę, vektorių bei matricų algebros ir diferencinio skaičiavimo elementus, matema-tinės statistikos analizės ir matematinio modeliavimo metodus. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų sąrašai. Darbe su vartojimu susiję piniginiai srautai ir jų valdymo problemos nagrinėjamos atskiro NŪ ir suminių šalies mastu piniginių srautų lygiu bei vertinamos tiek NŪ, tiek komercinių bankų interesų požiūriu. Tyrimai ir gauti rezultatai orientuoti į šių srautų valdymo efektyvumo gerinimą abiem nagrinėjamais lygiais: a) prekių ir paslaugų vertės dekompozicijos principai, leidžiantys vertės komponentėms suteikti kiekybinius įverčius, bei siūlomi jų praktinio pritaikymo būdai ir atitinkamos taikomosios programos yra skirti NŪ vartojimo išlaidoms planuoti ir valdyti elementariųjų pirkinių lygiu; b) šių principų bei banko klientų ekonominio-finansinio ir psichologinio švietimo pagrindu sukurtos poveikio vartojimo piniginiams srautams formavimo sistema paskirtis yra didinti šių srautų valdymo efektyvumą abiem nagrinėjamais lygiais; c) pasiūlyta sistemos ekonominio atsiperkamumo įvertinimo metodika ir gauti tyrimo rezultatai skatina komercinius bankus investuoti į jos kūrimą bei plėtoti neformalų bendradarbiavimą su namų ūkiais. Disertacijos tema paskelbti 7 moksliniai straipsniai ir perskaityti 7 pranešimai mokslinėse konferencijose, iš kurių 6 tarptautinės.