Grafinių oftalmologinių ir termovizinių duomenų analizės metodų kūrimas ir taikymas

Abstract

Sveikata yra neįkainojamas ne tik žmogaus bet ir nacionalinis turtas. Vienas iš didžiausių šiuolaikinės informacinės visuomenės iššūkių yra tarnauti žmogui, būtiniausiems jo poreikiams, tame tarpe ir sveikatos apsaugai. Informacinės technologijos randa vis naujas taikymų sritis ne tik inžineriniuose-tiksliuosiuose moksluose, bet ir socialiniuose moksluose bei biomedicinoje. Daugelis naujausių technologijų, sukurtų biomedicinos srityje, grindžiamos tiek informatikos metodais, tiek informacinėmis technologijomis. Šiandienos technologinės priemonės, naudojamos medicinoje, leidžia kaupti milžiniškus heterogeninės informacijos kiekius. Vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių akių ligų diagnostikoje yra skaitmeniniai akies dugno vaizdai. Atsižvelgiant į duomenų gausą, savalaikis jų apdorojimas tampa sudėtinga žmogiškųjų resursų reikalaujančia problema. Problemai spręsti gali būti panaudotos informatikos metodais grindžiamos priemonės, kurios leistų palengvinti ir pagreitinti kaupiamos informacijos apdorojimą. Akies dugno vaizdas yra sudėtingų anatominių struktūrų skaitmeninė projekcija, apimanti tokius darinius kaip kraujagyslių tinklas, regos nervo diskas, ekskavacija, fovea ir kt. Kraujagyslių tinklo analizė gali teikti informaciją apie patologinius pasikeitimus, sukeltus tokių ligų kaip diabetas, hipertenzija ar aterosklerozė. Savalaikis regos nervo disko parametrų pakitimų aptikimas gali leisti diagnozuoti glaukomos susirgimą bei išvengti ligos keliamų komplikacijų. Kita vertus, siekiant įvertinti minėtų ir kitų anatominių struktūrų pakitimus laike, atsiranda akies dugno vaizdų pozicionavimo būtinybė. Čia pozicionavimas suprantamas kaip tokių parametrų parinkimas, kurie leistų perskaičiuoti vaizdų taškų koordinates taip, kad akies dugno anatominės struktūros dviejuose vaizduose kiek įmanoma labiau sutaptų. Kita ne mažiau svarbi sritis yra kardiochirurgija. Daugelio širdies sutrikimų korekcija atliekama panaudojant destrukcinės energijos šaltinius, iš kurių dažniausiai taikoma radiodažninės abliacijos metodika. Tačiau artimųjų ir tolimųjų pooperacinių komplikacijų, tame tarpe ir ligos atsinaujinimo dažnis išlieka nemažas ir įvairiais duomenimis gali siekti iki 70 %. Problema yra ta, kad naudojama metodika remiasi audinio šiluminio laidumo savybėmis, kurios tiesiogiai negali būti suvokiamos regos organais. Taigi, siekiant sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį būtina ištirti audinio reakciją į kaitinimą, atsižvelgiant į elektrodo impulsinės srovės galios ir laiko parametrus, tam pasitelkus termovizijos teikiamas galimybes.

Eye fundus examination is one of the most important diagnostic procedures in ophthalmology. Evaluation of the eye fundus images is complicated because of the variety of anatomical structure and possible fundus changes in eye diseases. However, even a high-skilled expert's assumption on the same object, shown in images, differs. The problem arises while making a medical decision, but the boundary between alternatives of diagnosis in most cases is not straightforward and the decision for the disease presence can be made very subjectively. Nowadays corrections of many cardiac disorders are treated by applying some destructive energy sources. One of the most common sources and the related methodology is to use radiofrequency ablations. However, despite the latest technical, navigational methods for localizing the affected zone, the rate of the risk of complications, including a disease recurrence, remains very high. Thus, in order to understand the nature of possible complications, a technique of thermovisual monitoring can be introduced.