Virtualaus ir fizinio gyventojų mobilumo sąveika, jos įtakos miestų plėtrai tyrimas

Abstract

Miesto gyventojų mobilumas, dažnai suprantamas kaip susisiekimo rodiklis, yra vienas iš svarbiausių, miesto struktūrą formuojančių veiksnių. Įvairių išorinių veiksnių sąlygoti fizinio mobilumo galimybių apribojimai iššaukia lokalizacinį arba virtualų gyventojų mobilumą, o tuo pačiu pokyčius miestų planavime. Todėl yra kaip niekad svarbu atrasti ryšį tarp nusistovėjusių urbanistinių modelių vystymo ir virtualaus mobilumo bei to įtaką gyventojų gyvenimo ir keliavimo įpročiams ir jų tenkinimo galimybėms. Disertacijos santraukoje pateikiami Lietuvos ir užsienio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai bei prielaidos susiję su gyventojų fiziniu ir virtualiu mobilumu, mobilumo valdymu, bei jo integravimu į darnios plėtros principais paremtą miestų užstatymo planavimo sistemą. Pateikiamas virtualaus tyrimo modelis bei svarbiausi virtualaus ir fizinio mobilumo sąveikos ir prielaidų tam rezultatai. Taip pat pateiktas fizinių kelionių pakeičiamumo virtualiomis modelis. Modelis iliustruoja kokiomis sąlygomis ir kokios tikslinės kelionės gali būti pakeičiamos virtualiomis. Parengtos ir santraukos apimtyje pateiktos penkios virtualaus mobilumo duomenų integravimo į transporto ir teritorijų planavimo procesą rekomendacijos, atsižvelgiant į skirtingus darniosios plėtros kriterijus.

Mobility is often understood as an indicator of communication, thus it is one of the main factors influencing cities structure. Limitation of physical mobility possibilities raises up other types of mobility as local or virtual ones and thus changes in cities and its planning. That‘s why it is important as never before to define the correlation between development of settled urban models and virtual mobility and its impact on citizens travelling habits and ways to meet their needs. In the summary of doctoral dissertation results of research made by Lithuanian and foreign scientists and presumptions related to physical and virtual mobility, mobility management and its integration into planning system based on SD principles have been presented. The theoretical model for a virtual mobility research was created and presented as well as the estimation of the amount of virtual mobility in Lithuania. Based on the obtained results the main assumptions have been formulated allowing to more effectively plan the land-tenure of transport and social infrastructure and to optimize new construction.