Betono tempiamojo sustandėjimo modelis atitinkantis Euronormų nuostatas
Abstract
Disertacijoje nagrinėjama trumpalaike apkrova veikiamų tempiamųjų ir lenkiamųjų gelžbetoninių elementų įtempių ir deformacijų skaičiavimo metodai. Kaip yra žinoma, supleišėjusiame gelžbetoniniame elemente plyšio vietoje betono tempimo įtempiai yra lygus nuliui, o visą išorinės apkrovos sukeltą įrąžą atlaiko armatūra. Kadangi plyšyje ir gretimuose pjūviuose armatūra praslysta betono atžvilgiu, kontakto zonoje atsiranda tangentiniai įtempiai. Šie įtempiai perduodami betonui, todėl jis atlaiko tempimo įtempius. Armatūros ir betono sąveika ruožuose tarp plyšių standina gelžbetoninį elementą. Supleišėjusio betono gebėjimas atlaikyti tempimo įtempius vadinama tempiamuoju sustandėjimu (angl. tension stiffening). Pagrindinis disertacijos tikslas yra remiantis Euronormų deformacijų skaičiavimo metodika, pasiūlyti trumpalaike apkrova veikiamų tempiamųjų ir lenkiamųjų gelžbetoninių elementų tempiamojo sustandėjimo modelius, tinkamus taikyti skaitiniuose metoduose. Study analyses the issue of tensile and flexural RC members strains and deformations caused by a short term load. The concrete ability to carry a certain amount of tensile stresses between cracks (due to bond with reinforcement) is called tension-stiffening. The phenomenon, called tension-stiffening, has significant influence on the results of short-term deformational analysis. The main objective of this study is to propose tension-stiffening models for tension and bending RC members affected by a short term load and suitable for using in numerical methods with reference of Eurocode.