Elektroninės valdžios plėtros žinių ekonomikos sąlygomis modeliavimas

Abstract

Žinių ekonomikos sąlygomis elektroninė valdžia tampa neatsiejama viešojo valdymo dalimi, pagerinančia viešojo valdymo principų įgyvendinimą, skirtingomis priemonėmis veikiant žinių ekonomikos rezultatus. Sprendimai dėl e. valdžios plėtros priimami vadovaujantis skirtingais modeliais, tačiau dažnai ignoruojamas sisteminis požiūris, fragmentiškai taikomi strateginio planavimo uždaviniai, o tai riboja tolesnę e. valdžios plėtrą. Darbo tikslas – parengti adaptyvios struktūros konceptualųjį e. valdžios plėtros modelį, sudarantį prielaidas kiekybiškai pagrįsti sprendimus dėl e. valdžios plėtros žinių ekonomikos sąlygomis, įtraukti svarbiausius plėtros veiksnius į sprendimų priėmimą bei pagerinti e. valdžios plėtros valdymą. Disertaciją sudaro įvadas, keturios dalys, bendrosios išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas nagrinėjama tema, autorės publikacijų sąrašas, priedai. Pirmoje dalyje patikslintos pagrindinės sąvokos bei e. valdžios plėtros ypatumai žinių ekonomikos sąlygomis. Atlikta skirtingų e. valdžios modelių lyginamoji analizė, aptarti modelių privalumai ir trūkumai. Antroje dalyje išskirti pagrindiniai viešojo valdymo principai, pateikti 2007–2008 m. atliktų trianguliacijos būdu empirinių tyrimų rezultatai. Tyrimuose dalyvavo piliečiai, verslo atstovai ir viešojo sektoriaus darbuotojai, buvo siekiama nustatyti šių grupių požiūrį į pokyčius viešajame valdyme įgyvendinant viešojo valdymo principus ir e. valdžios padarytus pokyčius. Trečioje dalyje atlikta e. valdžios pasiūlos ir paklausos problematikos analizė, išskirti pagrindiniai veiksniai, kurie stabdo e. valdžios plėtrą, aptarta jų svarba kuriant konceptualųjį e. valdžios plėtros modelį. Ketvirtoje dalyje remiantis atliktais tyrimais sukurtas originalus konceptualusis e. valdžios plėtros modelis, kuris sudaro galimybę analizuoti plėtrą sisteminiu požiūriu, išskiriant svarbiausius sistemos elementus. Modelyje detalizuotas e. valdžios plėtros alternatyvų daugiakriterinis vertinimas parenkant sprendimą, pateiki pasiūlymai dėl e. valdžios plėtros stebėsenos tobulinimo. Atliktas eksperimentinis modelio pritaikomumo tyrimas, kurio rezultatai parodė konceptualaus e. valdžios plėtros modelio tinkamumą naudoti viešojo sektoriaus institucijose.

Under the conditions of knowledge economy the e-government has become an integral part of public management, which improves the implementation of the public management principles, influencing the results of knowledge economy. The decisions concerning the e-government development are made according to the use of different models; models often ignore a system approach, fragmentarily cover strategic management tasks, and this diminishes further e-government development. The aim of the research is to prepare a conceptual e-government development model of adaptive structure allowing to create preconditions for quantifiable substantiation of decisions concerning the development of the e-government under the conditions of knowledge economy and incorporate the most significant factors of development as well as provide a possibility for improving management of the electronic government development. The dissertation consists of introduction, four sections, general conclusions, references, a list of author’s publications, annexes. Section 1 includes the obtaining of the more accurate definitions and identification of the e-government development peculiarities under the conditions of knowledge economy. The section provides a comparative analysis of the e-government models as well as discusses their advantages and disadvantages. Section 2 identifies the main principles of public management. The empirical research carried out in 2007–2008 is based on triangulation approach (respondents are citizens, business and public sector’s employ-ees). The aim of the research is to determine the attitudes towards the implementation of public management principles and the changes introduced by the e-government. Section 3 describes the results of the analysis of e-government supply and demand, identifies the main factors which decrease development, considers their importance in forming the conceptual model of e-government development. Section 4 provides a novel conceptual model of the e-government development which is based on the implemented research. The model analyses the development applying the system approach, identifies the main system elements. The model elaborates the multiple criteria evaluation of the e-government development alternatives in making an appropriate decision, proposes improvement of the e-government development monitoring. The experimental research on the application of the model evidences its suitability for public institutions.