Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimo efektyvumo tyrimas ir daugiatikslis vertinimas
Abstract
Pastatų atnaujinimas (modernizavimas) yra viena iš prioritetinių ES sanglaudos politikos sričių. Augančios energinių išteklių kainos bei higienos normų netenkinanti gyvenamoji, darbo ir poilsio aplinka skatina visuomenę labiau domėtis ir aktyviau dalyvauti pastatų atnaujinimo procese. Disertacijos tikslas – sukurti teorinį pastatų atnaujinimo efektyvumo vertinimo modelį, pagrįstą daugiatiksliais sprendimo priėmimo metodais, bei jį praktiškai pritaikyti naudojant visuomeninės paskirties pastatų tyrimų, atliktų prieš ir po atnaujinimo, rezultatus. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, literatūros ir šaltinių bei autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai, santrauka anglų kalba ir trys priedai. Įvade formuluojama problema, aprašomas darbo aktualumas, tyrimų objektas, įvardijamas darbo tikslas bei uždaviniai, pateikiama tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei pateikiama disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius yra skirtas literatūros (mokslinių publikacijų ir teisės aktų) analizei. Jame pateiktas statinių klasifikavimas pagal paskirtį ir pastatų atnaujinimą lemiantys veiksniai, atlikta visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimo analizė, pateikta daugiatikslio sprendimo priėmimo sąvoka ir daugiatikslių sprendimo priėmimo metodų klasifikacija, aprašytas daugiatikslių metodų pritaikymas statybos inžinerijoje. Antrasis skyrius skirtas pastatų atnaujinimo efektyvumo vertinimo modelio kūrimui. Jame pateiktas sukurtas vertinimo modelis, kuris remiasi daugiatikslių sprendimo priėmimo metodų pritaikymu. Skyriuje išskirti pagrindiniai vertinami rodikliai, pateikti rodiklių svorių nustatymo, daugiatiksliai vertinimo ir rezultatų apibendrinimo metodai, pastatų natūrinių tyrimų metodikos. Trečiasis skyrius skirtas sukurto pastatų atnaujinimo efektyvumo vertinimo modelio pritaikymui. Jame išsamiai aprašyti keturių visuomeninės paskirties pastatų natūriniai tyrimai bei atlikti sukurto modelio etapų skaičiavimai, siekiant nustatyti geriausią alternatyvą. Skyriaus pabaigoje pateikiama atlikto vertinimo rezultatų (alternatyvų rangavimą lėmusių priežasčių) analizė. Disertacijos tema paskelbti devyni moksliniai straipsniai: du – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Thomson Reuters Web of Knowledge (ISI Web of Science) duomenų bazę, du – mokslo žurnaluose, kitose duomenų bazėse, du – tarptautinės konferencijos medžiagoje ISI Proceedings, trys – Lietuvos konferencijų medžiagose. Disertacijos tema perskaityti penki pranešimai keturiose mokslinėse konferencijose. Renovation (modernisation) of buildings is one of the priority areas of EU cohesion policy. Growing prices for energy resources as well as living, working and leisure environments that do not conform to requirements of hygiene norms encourage the public to take more efforts towards participation in the process of building renovation. The dissertation aim to create a theoretical model for the assessment of efficiency of building renovation based on multi-attribute decision making methods and use it in practice with results of investigations made on public buildings (kindergartens) before and after renovation. The dissertation comprises an introduction, three chapters, general conclusions, lists of literature, resources and publications of the author on the topic of the dissertation, abstract in English and three annexes. The introduction specifies the problem, describes the relevance of the paper, the research object, aim and objectives as well as methodology of the research, its novelty, practical significance of results, and defended statements. Finally, it lists publications and conference presentations produced by the author on the topic of the dissertation and presents its structure. Chapter one is dedicated for literature (scientific publications and legislative acts) analysis. It provides classification of structures according to their intended use and lists factors determining renovation of buildings; describes the analysis into renovation of public buildings; presents the concept of multi-attribute decision making and classification of multi-attribute decision making methods; and specifies the adjustment of multi-attribute methods for construction engineering. Chapter two focuses on design of the model for assessment of the efficiency of building renovation. It presents the model based on the use of multi-attribute decision making methods. The chapter underlines the key attributes for assessment and indicates methods used for determining attribute weights as well as those used for multi-attribute assessment and summarising the results; additionally, it presents methodologies for field experiments conducted in researched buildings. Chapter three is dedicated for adjustment of the designed model for assessment of the efficiency of building renovation. It details field experiments delivered in four public buildings as well as calculations for stages of the designed model to identify the best alternative. The end of the chapter provides the analysis of assessment results. Nine research articles were published on the topic of the dissertation: two in scientific journals included into Thomson Reuters Web of Knowledge (ISI Web of Science); two in scientific journals included into other data-bases; two in ISI Proceedings; three in Lithuanian conference proceedings. Five presentations were given on the topic of the dissertation in four scientific conferences.