Šalies konkurencingumo skatinimo sprendimų pagrįstumo didinimas

Abstract

Disertacijoje nagrinėjami šalies konkurencingumo skatinimui skirtų sprendimų parengimo ir pagrindimo būdai ir priemonės. Šalies konkurencingumo sprendimų svarbos suvokimas, jų rengimo procese esančios problemos ir poreikis efektyviai panaudoti konkurencingumo skatinimui skiriamus finansinius išteklius atskleidžia priimamų sprendimų pagrįstumo didinimo būtinybę, kuri identifikuoja konkurencingumo klausimams spręsti skirtų priemonių trūkumo problemą. Atsižvelgiant į tai, disertacijoje keliamas tikslas – parengti ir empiriškai patikrinti šalies konkurencingumo vertinimo metodą ir konkurencingumo pokyčio opti-mizavimo modelį, kurių taikymas leistų pagrįsti šalies konkurencingumo skatinimo sprendimus. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai ir bendrosios išvados. Įvade suformuluota mokslinė darbo problema, pagrįstas jos aktualumas, įvardinti tyrimų objektas, darbo tikslas ir uždaviniai, pristatyta tyrimų metodika, atskleistas darbo mokslinis naujumas ir gautų rezultatų praktinė reikšmė, įvardinti ginamieji teiginiai. Pirmajame darbo skyriuje atskleistas šalies konkurencingumo klausimo aktualumas ir atlikta įvairių šalių patirties analizė, atskleidžianti su konkurencingumu susijusių sprendimų rengimo institucinius ir metodinius aspektus. Taip pat, siekiant patikslinti šalies konkurencingumo apibrėžimą, nustačius svarbią įtaką skirtingų požiūrių atsiradimui turėjusias teorijas ir mokyklas, atlikta dažniausiai naudojamų šalies konkurencingumo sampratos interpretacijų analizė. Apžvelgus teorinius šalies konkurencingumo modelius, atlikta įvairių organizacijų pateikiamų šalies konkurencingumo vertinimui naudojamų veiksnių rinkinių analizė ir, remiantis ja, sudaromas patikslintą šalies konkurencingumo apibrėžimą atitinkantis veiksnių rinkinys. Atliekant mokslinės literatūros analizę atsklei-džiamas ir pagrindžiamas kiekvieno rinkinį sudarančio veiksnio turinys. Antrajame skyriuje, įvardinus šalies konkurencingumo skatinimo sprendimų pagrįstumo didinimo prielaidas, pasiūlytas šalies konkurencingumo vertinimo metodas ir sudarytas šalies konkurencingumo pokyčio optimizavimo modelis. Trečiajame skyriuje aprašyti empirinių tyrimų, kuriais patikrintas darbe pateiktų pasiūlymų praktinis priimtinumas, eiga ir rezultatai.

Dissertation analyses means and approaches of the national competitiveness promotion decisions’ preparation and substantiation. The understanding of importance of national competitiveness’ decisions, the problems arising in these decisions preparation process and the need financial resources to promote national competitiveness to use efficiently, impose the necessity to increase validity of these decisions. This necessity identifies the problem – lack of means that are designed specifically for national competitiveness’ issues solutions. Accordingly, the aim of dissertation is to develop and test empirically national competitiveness’ assessment method and national competitiveness’ change optimization model that help to validate national competitiveness’ promotion decisions. The dissertation consists of the introduction, three main chapters and conclusions. The introduction presents the scientific problem, its relevance, the object, aim, tasks and methods of the researches, scientific novelty and practical significance of the dissertation, defended statements. Chapter 1 reveals topicality of issue of national competitiveness and analyses different countries’ practice, which reveals the institutional and methodological aspects of preparation of national competitiveness’ promotion decisions. Furthermore, in order to clarify the definition of national competitiveness, according to identified the most important theories and schools that mostly influenced emergence of different viewpoints; the analysis of most commonly used interpretations of the conception of national competitiveness is performed. Theoretical national competitiveness’ models are reviewed, comparative analysis of factors’ sets used for national competitiveness assessment by different organizations is performed and, according to the results, set of factors which reflects the clarified definition of national competitiveness is developed. On the basis of scientific literature analysis the content of each factor from the set is disclosed and approved. In the Chapter 2, basing on assumptions how to increase the validity of national competitiveness’ decisions, national competitiveness’ assessment method is proposed and national competitiveness’ change optimization model developed. Chapter 3 describes process and results of empirical investigations that examine practical acceptability of the proposals.