Ecological assessment in urban comprehensive plans

Abstract

In the 21st century, cities have more than ever been associated with the possibilities of business development, favourable workplaces and residence, yet there is growing concern about the environmental condition of city zones. The assessment of territorial planning document solutions is confirmed by laws; however, in Lithuania there is no clear system allowing one to quantitatively assess the essential ecological indicators, and the indicators themselves are not defined. The object of the work is the ecology of city being understood as a part of general ecology. The model of ecology of city has been proposed which could be suitable for the specialists in the sphere of planning and would allow managing the fundamental issues of city ecology. The model focuses on quantitative assessment and, having regard to the impact trend, comprises the main two parts: external and inner ecology of city. Having determined that the impact of cities on the world’s ecological processes has little been investigated, the external ecology of city and its main drivers i.e. waste and energy sectors have been selected for deeper analysis. Referring to international agreements of legal obligation, exposure limits have been established: reduction of emissions from 8–30 %. The emissions of the mentioned sectors are interconnected with quantitative parameters used in planning and with the aims, set in the dissertation, of emissions reduction. It has been estimated that during the validity of urban comprehensive plans the statistical person will generate such amount of municipal waste whose compensation of ecological damage requires the area of 200 m2 of green plantations. In the energy sector, having applied the proposed decisions, ecological damage can not only be compensated but also lessened more than 30 %. The proposed model concretizes the structure of ecology of city and its components, allows integrating quantitative assessment into the practice of planning.

XXI a. miestai labiau nei bet kada anksčiau yra siejami su verslo vystymo galimybėmis, paslaugų teikimu, patraukliomis darbo ir gyvenamosiomis vietomis, tačiau tuo pat metu didėja susirūpinimas dėl miestų zonų aplinkos būklės. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas yra įtvirtintas įstatymais, tačiau Lietuvoje nėra aiškios sistemos, leidžiančios kiekybiškai įvertinti svarbiausius ekologinius rodiklius, be to, ir patys rodikliai nėra apibrėžti. Disertacijos tyrimo objektas – miesto ekologija, ją suvokiant kaip bendrosios ekologijos dalį, veikiančią ir veikiamą miestų aplinkoje. Darbe pasiūlytas miesto ekologijos modelis, kuris būtų tinkamas planavimo specialistams ir sudarytų prielaidas efektyviau valdyti pagrindines miestų ekologijos problemas. Modelis orientuotas į kiekybinį vertinimą ir, atsižvelgiant į poveikio kryptį, yra sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: išorinės ir vidinės miesto ekologijos. Įvertinus, kad miestų įtaka pasauliniams ekologiniams procesams yra mažai tyrinėta, detalesnei analizei buvo pasirinkta būtent išorinė miesto ekologija ir labiausiai ją veikiantys atliekų ir energetikos sektoriai. Remiantis tarptautiniais teisiškai įpareigojančiais susitarimais, nustatytos ribinės vertės – emisijų mažinimas nuo 8 % iki 30 %. Atliekų ir energetikos sektorių emisijos susietos su planuojant naudojamais kiekybiniais parametrais ir nustatytais emisijų mažinimo tikslais. Apskaičiuota, kad miestų bendrųjų planų galiojimo laikotarpiu statistinis gyventojas išmes tokį komunalinių atliekų kiekį, kurio ekologinės žalos kompensavimui reikalinga 200 m2 želdynų teritorija. Energetikos sektoriuje, pritaikius siūlomus sprendimus, ekologinę žalą būtų galima ne tik kompensuoti, bet ir ją sumažinti daugiau kaip 30 %. Pasiūlytu modeliu tikslinama miesto ekologijos struktūra ir komponentai, sudaromos prielaidos kiekybinį vertinimą įtraukti į planavimo praktiką.