Technologinio inovatyvumo vertinimo tobulinimas įtakojančių veiksnių aspektu

Abstract

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ekonomiką ir ūkį stipriai veikė reikšmingi geopolitinių ir ekonominių veiksnių pasikeitimai (Rusijos ekonominė krizė, narystės NATO ir Europos Sąjungoje ir pan.). Šie pokyčiai negalėjo neatsiliepti verslo sektoriui, kuris pajuto stiprų sukrėtimą ir tiesioginę grėsmę verslo ateičiai. Verslo subjektai privalėjo operatyviai įvertinti naujai susiklosčiusią padėtį ir priimti atitinkamus sprendimus tam, kad perorientuotų savo veiklą tokiu būdu, jog išliktų konkurencingi pakitusioje aplinkoje. Lietuvos ekonomikai didelę įtaką daro šalies pramonės sektorius, todėl šio sektoriaus sugebėjimas sėkmingai konkuruoti tarptautiniu mastu apsprendžia ir valstybės geresnes vystymosi galimybes. Ilgalaikei ir sėkmingai pramonės sektoriaus plėtrai būtina aktyvesnė inovatyvių technologijų plėtra, kuri periodiškai gerintų gaminamos produkcijos įvairias savybes bei pozityviai veiktų įvairius organizacijos struktūrinius elementus, skatindama jų tobulėjimą. Kadangi pramonės įmonių konkurencingumui pakankamai didelę įtaką daro naudojamos inovatyvios technologijos, tai gilesnis inovatyvių technologijų formavimą ir jų adaptavimą veikiančių veiksnių pažinimas, geresnė jų vadyba bei tobulesnis technologinio inovatyvumo vertinimas kaip tik ir apibrėžia svarbią, tačiau mažai tyrinėtą, vadybos ir administravimo mokslo ir praktikos problematiką. Šią problematiką galima būtų analizuoti tiriant, kokie veiksniai tiesiogiai veikia inovatyvių technologijų formavimą ir jų adaptavimą, vėliau gautus rezultatus analizuojame, norėdami nustatyti, koks yra šių veiksnių užtikrinimo įmonėse lygis, kuris apibendrintai gali nusakyti įmonių technologinį inovatyvumą. Tokia analizė galima tik turint patikimą technologinio inovatyvumo vertinimo modelį, kurio sukūrimui būtina išanalizuoti gausią mokslinę literatūrą duotojoje problematikoje bei atlikti atitinkamus tyrimus pramonėje, o gautuosius rezultatus apibendrinti teoriniu lygiu ir pasiūlyti praktinius problemos sprendimus. Šie siekiai įgyja ypatingą reikšmingumą suvokiant, jog be efektyvaus inovatyvių technologijų formavimo ir jų adaptavimo, taip pat tobulesnio technologinio inovatyvumo vertinimo, neįmanomas kryptingas pramonės įmonių, o kartu ir viso šio šalies sektoriaus konkurencingumo didinimas tarptautiniame lygmenyje. Tuo būdu galima būtų konstatuoti, jog dabar egzistuoja gana didelis patikimo modelio poreikis, kuris padėtų didžiajai daugumai pramonės įmonių atlikti technologinio inovatyvumo kiekybinį vertinimą, paremtą inovatyvių technologijų formavimą ir jų adaptavimą veikiančių veiksnių analize.

The researched topic of technological innovativeness has shown that most researchers choose for their subject of research innovations in general, whereas the technological innovativeness they research is just fragmentary and a part of overall innovative activity. The research of innovative technologies adaptation evolution has revealed that the proportion manufacturing of Lithuanian enterprises adapting innovative technologies is declining. It raises worries as to the competitive capabilities of the national enterprises in the international and the EU market. The analysis of scientific literature on evolution of innovations, technologies and technological innovativeness has shown that quantitative estimation techniques of innovative manufacturing technologies mostly are meant to any areas of human activities, but while researching organizations belonging to one particular sector or area this universality has a deficiency – it diminishes the deepness and exactness of the research. While researching manufacturing enterprises of Lithuania by questionnaire method, factors influencing innovative technologies formation and adaptation are identified, also the defining indexes which influence technological innovativeness of enterprises were identified. Realized in practice created evaluation model of technological innovativeness researching national manufacturing enterprises. Taken data using in created model for technological innovativeness evaluation was got result that biggest technological innovativeness and best vouchsafety of innovative technologies formation factors’ and adaptation factors’ have conditional entitle enterprises „15“, „17“, „14“, „16“ and „5“. These enterprises pursue most purposeful innovative activity purport to innovative technologies formation and adaptation between seventeen researched enterprises. Having researched several national manufacturing enterprises, the created evaluation model of technological innovativeness was realised in practice. During the research, data driven from the enterprises was processed by means of the newly created technological innovativeness evaluation model, and the results showed that the enterprises coded in numbers „15“, „17“, „14“, „16“ and „5“ had the highest technological innovativeness and the best vouchsafety of innovative technologies formation and adaptation factors. Nearly all of these enterprises belonged to the category of large enterprises, therefore a conclusion may be drawn that they pursued the most purposeful innovative activity, in the sense of formation and adaptation of innovative technologies, among the seventeen researched enterprises. The reliability of created technological innovativeness evaluation model was evaluated by estimating the strength of relation between enterprises’ rating, using the results of technological innovativeness evaluation model and rating using the official results of economic indexes data. The coefficient of correlation r = 0,976 was estimated, which defines the strength of this relation. This meaning of correlation coefficient clearly shows that there exists a strong dependence between the variables being analysed. Based on the research of manufacturing enterprises of Lithuania, the main factors influencing the innovative technologies’ formation and adaptation were determined, out of which a group of factors connected to the educational background, working experience and abilities of employees partaking in these processes may be highlighted. For the improvement of this group of factors, it was proposed to refine the bachelor studies at technical universities, what would result in the improvement of professional knowledge and skills among prospective engineers, as well as among professionals already working in the field.