Interaction between virtual and physical inhabitants‘ mobility and research of its influence on urban development

Abstract

Mobility is often understood as an indicator of communication, thus it is one of the main factors influencing cities structure. Limitation of physical mobility possibilities raises up other types of mobility as local or virtual ones and thus changes in cities and its planning. That‘s why it is important as never before to define the correlation between development of settled urban models and virtual mobility and its impact on citizens travelling habits and ways to meet their needs. In the first chapter of dissertation research made by Lithuanian and foreign scientists, their results and presumptions related to physical and virtual mobility, mobility management and its integration into planning system based on SD principles have been analyzed. Results from various case studies on mobility are studied in this chapter too. The special attitude was focused on analysis and comparison of Lithuanian and foreign legislation and technical requirements concerning urban engineering and possibilities to integrate MM into LUP. In the second chapter, after systematic work reviewing methods of multipurpose evaluation, physical research, diaries, statistical software used in practice and analyzing peoples’ mobility as a subject of a whole urban engineering with approach of science – the theoretical model for a virtual mobility research was created and presented as outcome. The aim of the third chapter was to present the estimation of the amount of virtual mobility in Lithuania, to calculate trips to be substituted and arguing with previously published conclusions – to determine modes, distances and time “saved” substituting physical trips. In the fourth chapter a brief overview about the most important factors for urban planning, main principles and methodology being used till now, its advantages and limitation is made. Virtual and physical mobility research was carried out to define a possibility for physical trips (their purpose, length, transport mode) to be replaced with virtual trips, and to identify the influence of this replacement on the planning of territories and transport infrastructure. Based on the obtained results the main assumptions have been formulated allowing to more effectively plan the land-tenure of transport and social infrastructure and to optimize new construction.

Miesto gyventojų mobilumas, dažnai suprantamas kaip susisiekimo rodiklis, yra vienas iš svarbiausių, miesto struktūrą formuojančių veiksnių. Įvairių išorinių veiksnių sąlygoti fizinio mobilumo galimybių apribojimai iššaukia lokalizacinį arba virtualų gyventojų mobilumą, o tuo pačiu pokyčius miestų planavime. Todėl yra kaip niekad svarbu atrasti ryšį tarp nusistovėjusių urbanistinių modelių vystymo ir virtualaus mobilumo bei to įtaką gyventojų gyvenimo ir keliavimo įpročiams ir jų tenkinimo galimybėms. Pirmame disertacijos skyriuje analizuojami Lietuvos ir užsienio mokslininkų atlikti tyrimai, jų rezultatai bei prielaidos susiję su gyventojų fiziniu ir virtualiu mobilumu, mobilumo valdymu, bei jo integravimu į darnios plėtros principais paremtą miestų užstatymo planavimo sistemą; nagrinėjami užsienio šalyse atliktų tiriamųjų studijų ir Europos komisijos kuruojamų tarptautinių projektų rezultatai, galiojantys Lietuvos ir užsienio teisės ir norminiai aktai, reglamentuojantys miestų užstatymą bei mobilumo valdymo priemonių integravimą į teritorijų planavimą. Antrajame skyriuje trumpai apžvelgiama užsienio praktika renkant ir analizuojant mobilumui aktualius duomenis bei Lietuvos patirtis šioje srityje, skyriaus pabaigoje analizuota informacija ir kitų mokslininkų patirtis susisteminama ir pateikiama virtualaus tyrimo modelio pavidalu. Trečiame skyriuje pateikiami susisteminti bei svarbiausi virtualaus ir fizinio mobilumo sąveikos ir prielaidų tam rezultatai. Skyriaus pabaigoje, apibendrinus gautus rezultatus, parengiamas fizinių kelionių pakeičiamumo virtualiomis modelis. Modelis iliustruoja kokiomis sąlygomis ir kokios tikslinės kelionės gali būti pakeičiamos virtualiomis. Ketvirtame skyriuje parengus trumpą miesto užstatymo planavimui svarbiausių faktorių apžvalgą, įvertinti pagrindiniai Lietuvoje ir užsienyje naudojami planavimo principai, metodika, reglamentavimas, viso to privalumai ir trūkumai darniosios plėtros ir gyvenimo kokybės atžvilgiu. Parengti penki virtualaus judumo duomenų integravimo į transporto ir teritorijų planavimo procesą modeliai, atsižvelgiant į skirtingus darniosios plėtros kriterijus.