Analysis of flexural behaviour of concrete beams prestressed with basalt fiber reinforced polymer bars

Abstract

In general, prestressed concrete (PC) is by far one of the most economical concrete construction techniques, but at the same time, it requires specific knowledge of the properties and behavior of this material. Precompression of the concrete by transferred prestressed force flexural stiffness can be increased and the main issue – cracking might be eliminated, correspondingly. Based on the development progress PC is widely being utilized in the construction of the structures for transport and energy sectors (bridges, viaducts, gasholders, reactors, oil&gas tanks, etc.). It has been used in order to store potentially dangerous materials during operation and to resist dynamic effects. However, even in PC case cracking appears, and it is common that it causes corrosion of conventional reinforcement. Finally, it influences the maintenance of existing infrastructure. Within this research, the author develops the particular subject of concrete – application of new composite material – basalt fiber reinforced polymer (BFRP) to be used for prestressed concrete structures considering subsequent loading stages (stretching at the bulkheads, prestress transfer to concrete, application of service load, etc.). In order to design PC structures, it is significant to estimate effective prestress force with respect to the time-dependent process of concrete and reinforcement. In accordance with design codes requirements, typical formulas from regular concrete structures (RC) are to be used for the estimate of serviceability conditions of flexural PC members. However, a complete review of prestress losses and serviceability shall be employed in order to avoid errors in the structural prognosis of the PC structures with non-conventional composite reinforcement. Unlike other composites, experimental test work and calculation methods have yet to be developed for BFRP reinforcement in order to determine stress relaxation behavior. Currently, this phenomena is not fully documented in the literature. Based on this, the author approached an innovative stress relaxation test method to describe the effect of stress relaxation and its impact on the final value of the effective prestress force. Full-scale testing beams were tested in order to evaluate the impact of prestress level (degree) to the flexural stiffness of concrete beams internally prestressed with BFRP bars. The dissertation is structured within the introduction, three main chapters, verification of the results, the lists of references and author’s publications on the subject of the dissertation. The topic of the thesis has been discussed in 9 articles: 3 – in the journals with an Impact Factor, 5 – in scientific journals of other international databases and 1 in the conference proceedings referred by the Clarivate Analytics Web of Science.

Išankstinis įtempimas yra viena iš ekonomiškiausių statybinių konstrukcijų statybos būdų, tačiau iš inžinieriaus reikalauja gilesnių gelžbetonio mechanikos žinių. Iš anksto apgniuždant betoną galima padidinti statinių konstrukcijų standumą bei eliminuoti vieną iš esminių trūkumų – pleišėjimą. Vystantis pramonei įtemptasis gelžbetonis vis labiau naudojamas specialiųjų transporto, energetikos bei susisiekimo statiniuose (tiltai, viadukai, saugyklos, reaktoriai, naftos, suskystintųjų gamtinių dujų, trašų rezervuarai ir talpyklos) užtikrinant potencialiai pavojingų medžiagų sandėliavimą ar atsparumą dinaminių apkrovų poveikiui. Dėl aplinkos poveikio gelžbetoninėse konstrukcijose atsiranda nepageidaujami plyšiai, pradeda vystytis armatūros korozija, o tai gali įtakoti tolimesnės minėtų konstrukcijų eksploatacijos kaštų padidėjimą. Šiame darbe plėtojama dar viena gelžbetonio mechanikos tyrimų kryptis – naujos kompozitinės medžiagos pritaikymas įtemptojo betono konstrukcijoms armuoti, kai ši armatūra įtempiama į atsparas. Norint tinkamai suprojektuoti įtemptąsias betonines konstrukcijas reikia tiksliai įvertinti efektyvios išankstinio įtempimo jėgos dydį atsižvelgiant į ilgalaikius procesus betone bei armatūroje t. y. armatūros įtempių nuostolius. Atsižvelgiant į normų reikalavimus, taikomi skaičiavimo metodai yra skirti įprastoms gelžbetoninėms konstrukcijoms, taip galimai apskaičiuojant galutinius įtempių nuostolius su paklaida, todėl yra reikalingas armatūros įtempių nuostolių skaičiavimo metodų ir eksperimentinių tyrimų tikslinimas, nes įtempiant armatūrą, keičiasi jos, kaip medžiagos mechaninės savybės, o tai turi įtakos efektyviosios išankstinio įtempimo jėgos nustatymui. Skirtingai nuo kitų kompozitinių medžiagų mokslinių tyrimų rezultatų, šiuo metu pastebimas eksperimentinių tyrimų bei skaičiavimo metodų, tinkamų bazalto pluošto armatūros įtempių relaksacijos elgsenai įvertinti, trūkumas. Šiuo tikslu buvo parengta eksperimentinių tyrimų programa siekiant įvertinti armatūros įtempių relaksacijos įtaką išankstiniams armatūros įtempių nuostoliams bei išankstinio įtempimo jėgos dydžio įtaką betoninių elementų standumui. Todėl buvo atlikti natūralaus dydžio iš anksto įtemptais bazalto pluošto armatūros strypais armuotų lenkiamų betoninių sijų eksperimentiniai tyrimai. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai strapsniai: 3 – žurnaluose turinčiuose citavimo rodiklį, 5 – kitų tarptautinių duomenų bazių leidiniuose ir 1 – konferencijų rinkinyje, referuojamame Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje.