Efficiency evaluation of technology transfer process in higher education institutions

Abstract

Higher education institutions (HEIs) play the key role as the link to encourage science and business partnerships within innovation systems worldwide. Notwithstanding one of the most important issue is to increase Lithuanian innovation potential. This dissertation analyses the problems of inefficient technology transfer (TT) and commercialization process, financial and human resource allocation at universities. The object of the research is the efficiency of technology transfer process (TTP) in higher education institutions. The analysis of technology transfer offices (TTOs) within the TTP allows the best model to be suggested for the evaluation of TTP as well as the improvement of TT results in the future perspective. This model is designed to assess the performance of the HEIs, to identify key indicators that demonstrate the efficiency of TTP, allowing to design future strategies to improve the efficiency of HEIs TTP financial and human capital. The goal of the dissertation is to examine TT process, propose and empirically test the efficiency evaluation model of the technology transfer process at HEIs. It is important to assess how the institutional (TTO employees, tasks, PhD-share) and regional (industry concentration, startups, patent applications) factors of TTO influence TT performance and commercialization. This research work resolves a few key tasks: 1. To conduct a theoretical analysis of the TTP (discussing the concept of the TTP and the key attributes, reviewing the foreign TT models, discussing factors encouraging the improvement of the TTP); 2. To perform a theoretical analysis of the efficiency of the TTP activities; 3. To create an original TTP efficiency evaluation model based on a comparative analysis of multicriteria research methods suitable to perform evaluation of TT activities of HEIs; 4. To conduct an empirical research and to validate the efficiency evaluation model of TTP using multicriteria research tools (FARE, TOPSIS, MULTIMOORA, COPRAS and DEA), to gather and aggregate the research data needed to evaluate the efficiency of the TTP, and to create a database for empirical research; 5. To analyse and discuss the research results of TTP, to formulate final conclusions to assess HEIs’ TTP efficiency, which would help to im-prove the performance of economic and other indicators through a more efficient allocation of financial and human resources. Analysis of research results shows that the number of employees working in TTO correlates with the number of intellectual (inventions) products that are being developed during the research and development (R&D) process.

Visame pasaulyje aukštojo mokslo institucijos (AMI) atlieka svarbų vaidmenį jungiant ir skatinant mokslo ir verslo partnerystę inovacijų sistemoje. Lietuvos AMI vienas iš svarbiausių iššūkių yra didinti Lietuvos inovacijų potencialą. Disertaciniame tyrime analizuojama technologijų perdavimo (TP) ir finansų bei žmogiškųjų išteklių efektyvaus paskirstymo problematika Lietuvos universitetuose. Disertacijos tyrimo objektas yra AMI technologijų perdavimo proceso efektyvumas. Atliekamos technologijų perdavimo biurų (TPB) veiklos ir TP proceso (TPP) analizės pagrindu kuriamas TPP veiklos vertinimo modelis, leidžiantis efektyvinti TP procesą ir gerinti TP rezultatus ateityje. Šis modelis skirtas įvertinti AMI TPP veiklos efektyvumą ir nustatyti pagrindinius TPP efektyvumo rodiklius. Tai leidžia numatyti ateities strategijas pagerinti AMI TPP finansinių ir žmogiškųjų išteklių kapitalo efektyvumą. Disertacijoje siekiama ištirti TP procesą, sukurti ir empiriškai aprobuoti aukštojo mokslo institucijų technologijų perdavimo proceso efektyvumo vertinimo modelį, įvertinant TPB institucinių (TPB darbuotojai, užduotys, akademinio personalo, turinčio mokslinį laipsnį, dalis) ir regioninių (pramonės koncentracija, startuoliai, patentinės paraiškos) veiksnių įtaką TP veiklai bei komercinimo rezultatyvumui. Šiame moksliniame darbe sprendžiami tokie tyrimo uždaviniai: atlikti teorinę TP proceso analizę (pristatant TPP sampratą ir pagrindines sąvokas, apžvelgiant užsienio šalių TP modelius, ir veiksnius, skatinančius TPP tobulėjimą); atlikti teorinę TPP veiklos efektyvumo vertinimo analizę; pasiūlyti originalų TPP efektyvumo vertinimo modelį, besiremiantį lyginamąja daugiakriterių tyrimo metodų analize ir tinkantį AMI veiklos TP srityje įvertinimui atlikti; atlikti empirinį tyrimą ir aprobuoti pasiūlytą TPP efektyvumo vertinimo modelį naudojant daugiakriterius tyrimo įrankius (FARE, TOPSIS, MULTIMOORA, COPRAS ir DEA), surinkti ir agreguoti tyrimo duomenis, reikalingus TPP efektyvumui vertinti, sukurti duomenų bazę, reikalingą empiriniam tyrimui atlikti; išanalizuoti ir aptarti gautus TPP tyrimo rezultatus, suformuluoti galutines išvadas apie AMI TPP efektyvumą, kuris padėtų pagerinti ekonominių ir kitų rodiklių rezultatus per efektyvesnį finansinių ir žmogiškųjų išteklių paskirstymą. Tyrimo rezultatų analizė rodo, kad darbuotojų, dirbančių TPB, skaičius koreliuoja su intelekto (išradimų) produktų, kurie kuriami mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) proceso metu, skaičiumi.