Meninių formų ir gelžbetonio technologijų sąveika Lietuvos architektūroje

Abstract

Disertacijoje nagrinėjama meninių formų ir gelžbetonio technologijų sąveika Lietuvos architektūroje, koncentruojantis į XX a. antros pusės kūrinius, kurių pagrindinę idėją išreiškia struktūrinės ir / ar dekoratyvios inovacijos, susijusios su betonu. Disertacijoje yra nustatomos meninių formų ir gelžbetonio technologijų sąveikos ištakos ir išraiškos Lietuvos architektūroje bei pabandoma apibrėžti aktuali betono architektūros kultūrinė vertė, pasitelkus dviejų lygių teorinį modelį, kurį sudaro kokybinių aspektų ir indikatorių tinklas, išryškinantis tokios architektūros specifiškumą.

The dissertation examines the interaction of artistic forms and reinforced con-crete technologies in Lithuanian architecture, focusing on the the second half of the 20th century works, the main idea of which is expressed by structural or decorative innovations related to concrete. The dissertation identifies the ori-gins and expressions of the interaction of artistic forms and reinforced concrete technologies in Lithuanian architecture and attempts to define the actual cul-tural value of concrete architecture using a two-level theoretical model consis-ting of a network of qualitative aspects and indicators highlighting the specifi-city of such architecture.