Knowledge potential assessment in organization
Abstract
The dissertation analyzes the problems of evaluating an organization‘s knowledge potential, both on a theoretical and practical level. The object of researches – assessment of knowledge potential in organization – is important for the science of management, for organizations, and for states. The systematical analysis of the research object done by the author allowed to determine the factors influencing an organization‘s knowledge potential. The quantitative methods established for evaluating the organization‘s knowledge potential are joined into one evaluation system. In evaluating an organization‘s knowledge potential, an individual was chosen as the basic organizational element, and synergy was investigated as the most important catalyst of an organization’s knowledge potential. The main goal of this dissertation is to create a model to assess the knowledge potential of organization. Several main tasks were investigated in the dissertation: 1) to substantiate significance of knowledge and to carry out an analysis of knowledge potential content after evaluating the existing knowledge science literature; 2) determine the main components of an organization‘s knowledge potential and create qualitative methods for their evaluation; 3) prepare a methodics for the application of the model for evaluating an organiztion‘s knowledge potential. The Introduction presents the investigated problem, the importance of the thesis and its scientific innovativeness. It reveals the object of the research and describes the goals of the paper, research methodology, the practical significance of the results of the dissertation, and provides defensive arguments. Chapter 1 revises the importance of knowledge and reviews the theory of knowledge. The main knowledge management problems in the context of knowledge assessment are revealed at the end of the chapter. Chapter 2 reviews the scientific literature on the evaluation of knowledge potential. It provides the analysis of the methods and models for assessing knowledge potential. The main drawbacks of the current methods and models for knowledge potential assessment are discussed at the end of the chapter. Chapter 3 provides a model for assessing an organization‘s knowledge potential. Quantitative methods for evaluating the main components of knowledge potential (employee‘s, knowldge potential‘s synergy, organization‘s external medium), created by the author and applied in the model, are described in detail. In Chapter 4, data from real organizations is used to empirically test the model for assessing an organization‘s knowledge potential; methodology for the model‘s application and the main aspects of the application are provided. 20 articles focusing on the subject of the discussed dissertation have been published, 15 talks were given, 8 of which were at international conferences. Disertacijoje teoriniu ir praktiniu lygmenimis gvildenamos organizacijos žinių potencialo vertinimo problemos. Tyrimų objektas – organizacijos žinių potencialo vertinimas – yra svarbus vadybos mokslui, organizacijoms ir valstybėms. Autoriaus atlikta tyrimo objekto sisteminė analizė leido nustatyti organizacijos žinių potencialą lemiančius veiksnius, kurių vertinimui sukurti kiekybiniai metodai yra sujungti į vieną vertinimo sistemą. Vertinant organizacijos žinių potencialą, baziniu organizacijos elementu pasirinktas asmuo, o sinergija nagrinėta kaip svarbiausias organizacijos žinių potencialo katalizatorius. Pagrindinis disertacijos tikslas – sukurti organizacijos žinių potencialo vertinimo modelį, lanksčiai taikomą įvairiose srityse. Disertacijoje nagrinėti keli pagrindiniai uždaviniai: 1) pagrįsti žinių svarbą ir atlikti žinių potencialo turinio analizę; 2) sintezuoti organizacijos žinių potencialą lemiančius veiksnius į bendrą modelį; 3) parengti siūlomo organizacijos žinių potencialo vertinimo modelio taikymo metodiką. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, rezultatų apibendrinimas, literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai bei penki priedai. Įvadiniame skyriuje aptarta tiriamoji problema, atskleistas darbo aktualumas ir darbo mokslinis naujumas, aprašytas tyrimo objektas, suformuluotas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašyta tyrimų metodika, nurodyta disertacijos rezultatų praktinė reikšmė, pateikti ginamieji teiginiai. Pirmasis skyrius skirtas žinių svarbai pagrįsti ir jų teorijos apžvalgai. Skyriaus pabaigoje atskleistos pagrindinės žinių vadybos problemos žinių vertinimo kontekste. Antrasis skyrius skirtas žinių potencialo vertinimo mokslinės literatūros apžvalgai. Jame pateikta žinių potencialo vertinimo metodų ir modelių analizė. Skyriaus pabaigoje atskleisti pagrindiniai esamų žinių potencialo vertinimo metodų ir modelių trūkumai. Trečiajame skyriuje pateiktas siūlomas organizacijos žinių potencialo vertinimo modelis. Detaliai aprašyti autoriaus sukurti ir modelyje taikomi kiekybiniai pagrindinių žinių potencialo komponentų (darbuotojo, žinių potencialo sinergijos, organizacijos išorinės terpės) vertinimo metodai. Ketvirtajame skyriuje, naudojant realių organizacijų duomenis, empiriniu tyrimu patikrintas organizacijos žinių potencialo vertinimo modelis, pateikta modelio taikymo metodika ir parodyti pagrindiniai taikymo aspektai. Disertacijos tema paskelbta 20 mokslinių straipsnių, perskaityta 15 pranešimų, iš kurių 8 – tarptautinėse konferencijose.