Infrastructure and community resilience metrics: application of the holistic method within the Latvian context

Abstract

Enhancing and building resilient cities represent a contemporary approach on which scientists and policy makers are strengthening cooperation; however, so far quantitative metrics and standards for measuring resilience are still open issues. This must be aimed toward diminishing society’s vulnerability and reducing the likelihood of disasters (both manmade and natural) and their possible effects. The evaluation of metrics within the crisis management should be able to provide a useful tool and enable stakeholders to assess the effectiveness of resilience strategies and their added value is a key factor for building resilient sound communities and infrastructures. Several frameworks and models have been created and proposed to assess and evaluate the resilience of critical infrastructures (CIs) as well as the evaluation of community resilience. Nevertheless, their application is limited to specific case studies, thus showing lack of a robust link with the decision making dimensions. This study examines infrastructure and community resilience to natural hazards in six regions of Latvia: Riga, around Riga region, Kurzeme, Vidzeme, Latgale and Zemgale. The aim of this study is to create a Community disaster resilience index (CDRI) with the application of a holistic indicatorbased model. Based on the literature-based research an initial total list of 86 indicators has been selected for a model representing social, economic, physical, human and environment capital (or resources to be potentially mobilized) and linked by their relevance to the main phases of the disaster resilience dynamics: mitigation, preparedness, response and recovery.

Šis darbas nagrinėja infrastruktūrą ir bendrijos atsparumą gamtiniams pavojams Latvijos regionuose. Tam tikslui taikomas holistinis metodas įgyvendinant socialinę, ekonominę, fizikinę, žmogiškųjų ir aplinkos aspektus bei tikimybinį metodą, siekiant įvertinti atsparumo lygį įgyvendinant gerinimo planus. Darbo tikslas yra sukurti „Bendrijos nelaimių atsparumo indeksą“ (BNAI) pritaikant holistiniu rodikliu grindžiamą modelį ir įvertinti priežastinius atvejus šešiuose Latvijos regionuose: Rygos mieste, Rygos rajone, Kuržemėje, Vidžemėje, Latgalėje ir Žiemgaloje. Toliau taikant Latvijos rajonų šildymo sistemose (ŠS) tai palyginama su konkrečių tikimybinių metodų rezultatais. Bendri rezultatai rodo, kad Rygos miestas turi aukščiausią BNAI rodiklį, po to seka Rygos rajonas. Šie regionai parodo aukštą socialinį, ekonominį, fizikinį ir žmogiškąjį faktorius, išskyrus jų tarpe vieną, t. y. mažą aplinkos faktorių. Tai svarbi priežastis taikant nelaimių atsparumo fazes. Tokiu būdu Rygos miestas ir Rygos rajonas yra daugiau atsparūs gamtinėms nelaimėms nei kiti rajonai. Priešingai šiuose rajonuose aplinkos faktorius yra labai žemas. Kitiems rajonams dauguma rezultatų mažiau reikšmingi jų prastam atsparumui. Šis tyrimas perteikia preliminarius metodikos įrankius įmonių savininkams ir politikams, siekiant palengvinti pavojingų infrastruktūros objektų valdymą ir viso to taikymą praktikoje.