Downdraft gasifier industrial experiment

Abstract

Economic and environmental considerations of fossil fuel use, such as its shortage and impact on the air quality, as well as contribution to the climate change process, has lead to the necessity to develop biomass-based energy supply systems. Biomass is a renewable resource, which is an alternative for the fossil fuel. However, use of solid biomass is limited by the applicable technologies – it is not possible to use it in gas turbines or internal combustion engines, which are applied for the efficient combined heat and power generation. Therefore, biomass gasification is considered as a means of perspective energy conversion. In gasification, the intrinsic chemical energy of solid biomass is converted into the energy of combustible gas that can be used in gas-consuming engines. Tar is a by-product of gasification; it mainly consists of organic substances heavier than benzene and leads to clogging of pipes and downstream equipment because of its condensation on the inner surfaces. Determination of tar mass concentration and composition depending on the gasifier operational mode is the first step for process optimization aiming to get the maximal yield of useful syngas. An industrial experiment is examined in the paper, the gasifier model is compared with the results of practical measurements, and the method for tar determination is tested? on a real object. The predicted tar value in the model was 58 g/mn3, practical measurements showed that gravimetric tar mass concentration is in the range of 0.54…5.64 g/mn3.

Ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu iškastinio kuro naudojimas, taip pat jo stygius ir poveikis oro kokybei bei poveikis klimato kaitos procesui verčia plėtoti energijos tiekimo sistemas biomasės pagrindu. Biomasė yra atsinaujinantis išteklius, kuris yra iškastinio kuro alternatyva. Žinoma, kietosios biomasės naudojamas yra apribotas taikomų technologijų – neįmanoma ją naudoti dujų turbinose arba vidaus degimo varikliuose, kurie yra taikomi efektyviai kombinuotai šilumos ir elektros energijos gamybai. Todėl biomasės dujofikavimas laikomas perspektyviu energijos konversijos būdu. Dujofikavimo metu vidinė cheminė kietosios biomasės energija yra paverčiama degiųjų dujų energija, kuri gali būti naudojama dujas naudojančiuose varikliuose. Derva yra šalutinis dujofikavimo produktas, kuris daugiausia sudarytas iš sunkesnių už benzeną organinių junginių ir sukelia vamzdžių ir įrenginių užsikimšimą dėl jo kondensacijos ant vidinių paviršių. Deguto masės koncentracijos ir sudėties nustatymas priklauso nuo dujų generatoriaus veikimo ir yra pirmasis proceso optimizavimo žingsnis, kuriuo siekiama gauti maksimalią naudingų sintetinių dujų išeigą. Pramoninis eksperimentas atliekamas teoriškai – sudarytas dujofikavimo modelis lyginamas su eksperimentinių matavimų rezultatais, dervos nustatymo metodas yra pritaikytas realiame objekte. Prognozuojama dervos vertė modelyje buvo 58 g/mn3, o eksperimentiniai matavimai rodo, kad dervos masės koncentracija yra intervale nuo 0.54 iki 5.64 g/mn3.