Monologinės kalbos mokymas nekalbinės aukštosios mokyklos sąlygomis
Santrauka
Pagrindiniu rišliosios kalbos mokymo būdu nekalbinės aukštosios mokyklos sąlygomis mokantis užsienio kalbos laikomas teksto atpasakojimas. Daugelis metodininkų vis dar grindžia monologinės šnekamosios kalbos mokymą išgirsto arba perskaityto teksto atpasakojimu, kuris eina po klausimų ir atsakymų pratimų, susijusių su konkrečiu tekstu. Teksto atpasakojimas tampa monologinės kalbos mokomojo darbo baigiamąja dalimi. Daugelis metodininkų ir kalbos mokymo praktikų, deja, reiškia abejonių dėl tokios mokymo praktikos efektyvumo. Jie teigia, kad po tokio šnekamosios kalbos mokymo studentai neįstengia padaryti gana paprasto pranešimo monologo forma, jeigu jie auditorijoje nesimokė šia tema kalbėti ir nėra išmokę tam reikalingų kalbos dalykų. Tai rodo, kad monologinės kalbos mokymas ir gebėjimų ruošti pasakojimus ar trumpus pranešimus monologine kalba ugdymas praktikoje negali apsiriboti vien teksto atpasakojimu bei klausimų ir atsakymų pratimais. Straipsnyje stengiamasi apie tai padiskutuoti su kalbos mokymo specialistais ir kitais asmenimis, kurie domisi šiuo klausimu. The article deals with a very urgent issue of the methods of teaching foreign languages – teaching monologue type of language in a technical university. The author analyses psychological and linguistic aspects of monologue as a subject of teaching and what could influence scientifically motivated selection of teaching methods. There are three stages of teaching monologue. They comprise the ability to speak monologue as well as the process of gaining the skills – from elementary to intermediate and advanced. The article presents a number of recommendations for practice. The main principles of the article are based on the author‘s practical experience in the teaching process as well as on the analysis of scientific data in the field. The findings could be useful for practice and theory in the field.