Pasyviojo pastato šilumos poreikių ir sąnaudų analizė

Abstract

Šiame straipsnyje nagrinėjamas pasyviojo pastato šilumos poreikis, atliekama lyginamoji šilumos sąnaudų analizė. Pagrindinė pasyviojo pastato savybė – išlaikyti kuo daugiau šilumos pastato viduje, todėl tokio pastato visų išorinių atitvarų šilumos perdavimo koeficientai turi būti kaip galima mažesni. Skaičiuojant šilumos poreikiį buvo įvertinti šilumos nuostoliai per išorines atitvaras dėl ilginių šilumos tiltelių ir vėdinimo sistemos, apskaičiuotos metinės šilumos sąnaudos. Gautieji rezultatai buvo palyginti su kitų pastatų šilumos poreikiais. Straipsnyje aptarti pasyviojo pastato konstrukciniai ypatumai, efektyvus energijos vartojimas, lyginamas su kitais pastatais, jo metinis energijos poreikis šildymui. Atlikus tyrimą nustatyta, kad „Pasyvus namas LT“ modelio pastato metinis energijos poreikis šildymui yra 15 kWh/m2 ir jis suvartoja mažiausiai energijos iš visu tirtųjų pastatų. Taip yra dėl jo išorės šiluminių atitvarų savybių, kurios labai sumažina energijos poreikį šildymui. Taip pat nustatyta, kad didžiausi energijos nuostoliai pasyviajame pastate patiriami dėl vėdinimo sistemos.

Classification of buildings according to energy consumption appeared as a result of gradual transition to a highly efficient buildings. Based on energy consumption of building over the year, they are divided into several groups (see Table 1) - heating demand of the passive houses does not exceed 15 kWh/m2 annually. Analysis showed that the passive building energy losses due to ventilation is higher than due to building envelope and thermal bridges, and the external energy inflow can cover about half the heat energy demand. “Pasyvus namas LT" house model consumes the least energy of all 4 buildings – about 14 times less than a house built before 1992, about 4 times less than the 'normative' house, and about 1.4 times less than the 'passive' house.